paskutinė diena

nyki mintis gudžioj nakty

nors ne

ir dar karta ne

tai tik apgaulė ir šviesa

ėjimas kartais i tuščia tylą

pro godžiai šniokščiančias pušis

per siaurą lyg bordiuras taką

o kartais tiesiai

ėjimas ten kur veda akys

tiksliau neveda

nes nieko nesimato

nyki mintis gudžioj nakty

ir vėl nyki

turbūt toji mintis

kuri nors kartais galėtų būti bent šiek tiek linksmesnė

bet ji ta pati gudžioj nakty

taip pat nyki

kokie ten paukščiai

ai baikime galbūt geriau

nes nieko niekur nebėra

nėra ir to ko labai norėtum

tai va mintis

Taigi šiandien nusikirpau kasas vėl. Ėjau net į kirpyklą. Padarė padorią normalios moterės pričioskę. Grįžau namo – nusikirpau savaip. Kaip visada.  Ai. Nu neliečiau priekinių plaukų. Tai kirpčiukų kirpimas man kainavo 32 litus. Stengiuosi apie tai negalvoti.

Kerpuosi visada tada, kai lyg ir koks naujas gyvenimo etapas atsibeldžia. Tada lengviau man persiorientuot. 

Kaip ten bebūtų, kerpant uodegą visiškai nesuvirpėjo niekas viduriuose. Man turbūt lemta susivėlusiai būt. Jau senokai save tokią bemačiau. Pasidžiaukime kartu ;-))

wowka

Nu negalėjau susilaikyt. Sėdėjau blyninėj ir tokį herojų pamačiau, kad net cypiau iš susižavėjimo fotiką pasigriebus :-))

Ne nu. Nieko nesakysiu. Aš išsprendžiau problemą labai garsiai. Atsiprašau. 

Nekomentuosiu. Tik vienoj fotkėj yra levituojantys mentai, – labai man juokinga tat pasirodė.

The Cinematic Orchestra –  Drunken Tune

wowka

Nu mačiau ne vienąsyk aš tas sienas. Ale arčiau prikišus nosies nėkart nebuvau. Tai prikiškit ir jūs bent kažkiek.

Ypatinga mano simpatija aviai. Ir sporbai neoniniai išėjo ;-)

Kas dar nežino, čia siena netoli barbakano, lyg tai Kazimiero gatvė. Ar kokia. 

wowka

Tik spėjau grįžt – o kad lygu lygu.

Turi savojo žavesio tos lygumos, bet tarp kalnų kaip tarp sienų saugiai sau jauties.

Bet užtai kaip ne visur, kažkas jau dygt pradeda.

Man sakė, kad čia kviečiai :-)

Telyčaitės prie pat kelio bando atrajot.

Tokių stebuklų nelabai pamatysi šaly, kurioj pienas auga parduotuvėj.

Aišku, gera, kai vaizdai skamba sutartinėm

O ir sava Margė seniai matyta :-)

O dėl šito atsiprašau – kažkaip labai prie temos buvo ;-))) 

 Sveikinimai iš Seward, Alaska, United States, 99664.

Jau pradėjau pamilti tą žemę, o čia, matai,

jau ir nešdintis atgalios reikia…

Aš labai trumpai – ne su klaviatūra čia lietis. Nors akis akin irgi ne kas teišeitų… 

Nepaisant to, ne visada jie susirenka savo pačiuptas dievaites. Arba tiesiog tos lipa iš kranto ir viliasi atkreipti dėmesį …

… iki kol žuvėdros suįžūlėja.

Be žuvėdrų ten ir paukščių visokių nelietuviškai spalvotų skraido. Tik šiuo atveju pasitaikė itin standartinis… 

 Šiam Aliaskos kraštui, Kenai Peninsula vadinamu, 1964 metais teko pajust, ką reiškia žemės drebėjimas. Tą patį pajuto ir medžiai, kai besiverčianti druska nudegino jų šaknis…

 Nukentėjo ir Sewardo miestas, kuriame ir praleidau visą vasarą. Drebėjimas sukėlė milžinišką cunamį ir nuplovė viską, kas stovėjo kalno papėdėj. Čia senojo Sewardo liekanos.

Ir toj pačioj Aliaskoj mano siela surado sau draugą. Susipažinkit – čia  Čarlis ;-)                                                                     

 Ten parduotos dienos nelabai lengvos buvo, Aliaskos žmonės nors ir vieni geraširdiškiausių visam žemyne, bet amerikietiškumas liejasi. Maistas – vienas "sandwich'as". Moterys autobusus vairuoja. Moterys kelius greideriuoja.

Galimybėms ten – lobynas. Tik noro vietiniai neranda. Gal wowka pasinaudos kada nors tuo :-)