Archyvas November, 2006

Pakeliaukim!

Vat taip vat. Pagaliau pirmą kartą išlėkiau iš Lietuvos. Tiesą sakant, tai nėra tiesa – esu buvęs Daugpilyje ir Saulkrastėj kiek žinau, bet buvau toks mažas, kad nieko neprisimenu – vadinas, nesiskaito. Šičia gi – pilnai suvokiant kas ir kaip. Berods. 

Važiavau tiesą sakant nelabai savu noru. Tiek metų dirbu, ir vis sugalvodavau kokią nors progą, kodėl aš negaliu važiuot komandiruotėn – tai mol sergu tai dar kas nors. Šįkart spėju trūko šefo kantrybė ir įpaišė manęs neatsiklausęs, taigi sužinojau kad važiuosiu kai jau buvo nupirkti bilietai…

Taip ir prasidėjo mano kelionė… Spakains atvežė iki oro uosto, ten mane šiek tiek perkratė, teko išsikraustyt kišenes ir išsivert diržą. Na, normalu. Ale gi, į kompą tai žiūrėjo įtariai… Musėt dėl to kad pusiau savos gamybos visas =) 

Atsisėdus į lėktuvą prasidėjo linksmybės. Kaip niekad neskridęs panašiu (tiesa, su "kukurūznyku" tai teko pablūdyt) tai kažkaip ir patiko ir nelabai. Patiko pakilimas ir akseleracija. Visgi 2×2480 kumelių už borto kaba, traukia kaip turi būt. Tik kad kažkaip skrandis nelabai savoj vietoj jautės, ir galva sukos… Šiaip ar taip, labai blogai nebuvo, išgyvenau pakilimą (o dar nekliuvo prie lango sėdėt, spėju būčiau kur kas labiau užsikaifavęs), ir netgi išgyvenau pirmą nusileidimą – kitaip sakant, Kopenhagoje nusileidau visiškai "ant sparnų". Įspūdžių jau ten užteko, kad pradėčiau spirgėt… 

Turėjom pusvalandį, tai šefas greit nusivedė parūkyt "už kampo", pamėginau susirast kokį hotspotą – pasirodo mokami. Pfff… 

Na ką, greit greitutėliai į kitą lėktuvą. Tas jau buvo paprastesnis, be jokių turboreatyvinių pričindalų, ir greitis mažesnis, užtat gavau vietą prie lango. Va tada ir prasidėjo… 

(Tai jooo, daba aš žinau kad negalima fotografuot nei oro uoste, nei lėktuve, bet ten niekas man nepasakė, o aš, įtardamas kad negalima, fotografavau be blico, ir tik kai niekas nematė). Pasigrožėjau debesimis, ir netgi nusprendžiau kad 1/4000 išlaikymo pilnai užtenka "stovinčio propelerio" efektui. Čekiraut :

 Kilimas ir nusileidimas su šituo gargaliuku buvo kur kas paprastesnis – visgi greitis tik ~550km/h vietoj 850km/h, ir ore kažkaip "minkščiau" kaba. Nors visa aparatūra primygtinai buvo sakyta kad turi būti išjungta nusileidimo ir kilimo metu, kažkaip nesusilaikiau… Va vaizdelis iš Hamburgo priemiesčio :

Nusileidom, man kažkaip jau įspūdžiai permušė viską, galvojau – va, eisim viešbutin, pailsėsiu, sudėsiu viską gražiai galvon… Tai ne, susirado pažįstamą vokietį, kuris išsivedė pasivedžiot mumis visus po naktinį Hamburgą. Na, beveik naktinį. Vakarinis gal tiksliau. Prisiminiau, kad spakains sakė padaryt foto iš ten, mol "kokia architektūra", ale… Gan liūdnas vaizdelis ta prasme. Kiek žinau, Hamburgas buvo subombarduotas karo metais, ir atstatytas iš pašaknų. Atstatytas paprastais kubiukais, suapvalintais viršuje. Visiškai primityviai ir neįdomiai. Ir dargi vienodai. Jei kas žino viešbutį Vilniaus centre, prie buvusio "Vaikų pasaulio" – tai vaizdelis panašus – n+k tokių namukų. Viskas kas yra įdomiau – nuciokinau :

Ten jau visi ruošias kalėdoms… Viena iš gatvių.

O aukščiau – rotušė. Buvom užsukę vidun – yra žmonių, šilta, maloni aplinka. Kažkaip pagalvojau kad nesu buvęs Vilniaus rotušėj. Ir net nežinau ką veikčiau ten nuėjęs musėt =) 

Dar vienas vaizdelis su rotuše berods, tik iš kitos pusės. Kas nenufotografuota – neydomu :P

 

 Na, ir dar daugiau mažiau bendras vaizdelis, plačiausiai kiek aprėpiau. Tamsu buvo, fotografuota be štatyvo, todėl kokybė gan kraupi. Bet nors šiek tiek matos ;-)

Šiaip… Žiūrėjau išsižiojęs į eismą gatvėse – visi juda vienu srautu, jokių veikėjų įsijungusių "pencinyko režimą" dešinėj juostoj ar mėgėjų paminkyt tapkę kairėj. Visi važiuoja greit, bet viena bendra mase. Malonu žiūrėt. Per šviesoforus nelenda, pėsčiuosius praleidžia. Aaafygienai…  Kitas dalykas ką norėčiau matyt Lietuvoj – tiek dviratininkų. Tiesą sakant, šiek tiek dulksnojo, buvo gan šlapia, bjauru – bet pilni šaligatviai dviratininkų. Jiems ten yra atskirai pažymėta juosta. Abejoju ar per visą Vilnių perėjus tokiu oru sutiktum daugiau nei vieną kuris rizikuotų riedėt tokiu oru, tuo tarpu ten – pilna. Važinėja tvarkingai,su šviesom ir skambučiais. Bendradarbio tris kartus vos nenuskynė, nes jis varė "lietuviškai" – taipina kažką su mobiliaku ir nukėblina nuolat į raudoną juostą dviratininkams…

Šiuos du dalykus – dviratinkus, takelius jiems, kiekį, bei tvarkingąvažiavimą gatvėse labai norėčiau pamatyt ir Lietuvoj… Gal kada nors ir pas mus bus taip…

Na ką, kai jau kojos veik nebesilankstė, vėl sėdom į taksą ir grįžom į viešbutį. Net nežinau, geras jis ar blogas. Iš vienos pusės – patiko, iš kitos… Kambariai buvo užsakyti man ir šefui – rūkantiems, pas šefą dvi peleninės – pas mane nei vienos. Vakare paprašėm – davė. Kitą dieną musėt valant kambarį išvalė ir negražino. Nebuvo kada vėl eina prašyt, parūkiau koridoriuj ir pas šefą ;-)

Vaizdelis maždaug toks (niekas netvarkyta, fotografavau išvažiuojant, taigi net lova nepaklota) :

Mokama ten viskas. Virveleso visam Hamburge veik nerasta, o jei yra – tai mokamas. Viešbuty dar blogiau – pas mane kambary buvo katastrofiškos kokybės linkas, bet ir tas pats mokamas. Spėju susimokėjus ~5 eurus už 15min laiką tai nieko daugiau ir neveiktum kaip tik mėgintum prisijungt prie AP…  Užtat bendradarbiui labiau nuskilo. Musėt ten kažkur netoliese stovėjo blogai sukonfigūruotas AP su silpnu signalu, va prie to ir jungėmės. Ir naudojomės internetu ;-) Tiesa, prisijungus IRC delay buvo iki 75s ar daugiau, bettttt… Vis geriau nei nieko. 

Kitos kainos irgi kraupokos mūsiškai kišenei. Naktis viešbuty kainavo apie 150 eurų, ten koks nors mineralinio buteliukas – jau žiū ir aštuoni eurai… Pfff.. Ale kažkaip man jau nieko nebereikėjo per tas dienas, išsiverčiau (ir be jokių problemų) be jokių papildomų reikmenų.

Na ką. Pavakarieniaujam restorane (beje, gan įdomaus maisto) ir miegot. 6'tą ryto keliamės ir dviese keliaujam į Liubeką. Čia jau mums minėjo kad turėtų būt pasakiška architektūra, labai gražu, upė laivai tiltai ir kiti navarotai. Gavosi liūdniau – pėstutėm iki stoties (15 min kelio per kažką panašaus į mūsų stoties rajoną – daug kur stovi moteriškos koją pakėlę prie sienos, sexshopai vienas šalia kito, ir kalnai turkų pardavinėjančių vaisius), pora minučių iki traukinio, iš ten – minutė minutėn į autobusą, iškart pokalbin, atgal analogiškai… O kadangi ten buvom maždaug darbo metu – autobusai irgi buvo sausakimši mokinukų… Nemačiau nieko, apart krūvos galvų ir autobuso lubų, todėl galima sakyt, kad Liubeke kaip ir nebuvęs… Graudu. 

Grįžtam, vėl nueinam į restoraną (šįkart kitą jau), vėl vakarieniaut. Kiek pažiūrėjau – kas antras rūsys bent jau tame rajone – atsiras restoraniukas ar kavinė. Ir dar kai pirmą vakarą buvom kažkur kur panašu į kažką lietuviško, tai tas antrasis – kraupu, sprendžiant pagal išvaizdą. popierinė staltiesė, belekokie ventiliacijos vamzdžiai, ir apskritai, primena landynę. Užtat maistas ir virėjai atpirko viską… Buvo tiek labai skanu, tiek įdomiai pateikta. Kiek supratau – vienas iš virėjų netgi angliškai nemoka, bet užtat visa xebra kuri ten lankos – pažįstama, ir jis ten išsišiepęs varinėjo… Pvz niekad nemačiau kad atneštų desertą dideliam puode, ir paskui atsisėdę visi prie stalo stumdytų indelius, o virėjas krautų… Dar keli žodžiai apie maistą – duonos ten nemačiau net ir parduotuvėse mažesnėse (pats niekur nebuvau, tik pro vitrinas kiek pastebėjau), o restorane du kartus paprašius tai atnešė batono. Nu !#@^%@#%& nesikeikiant, musėt labai greit užsilankstyčiau su savo poreikiais duonai užsieny =) Kitas reikalas – jie mėgsta ten labai jau smagiai maistą pamaišyt – ne tik kad kur mes užsisakėm, ale ir kiek nužiūrėjau aplinkinius tiek viešbuty, tiek kitur – kaip besudėsi maistą, bet gaunas te toks mišinukas kad… Paryčiais musėt akis griaužia :F

Vo. Dar nufotkinau gatvę su šviesoforu (tokių šviesoforų yra daug, ir nemažai kas skirias nuo to kas yra pas mus – pvz šviesoforo rodyklė į dešinę su papildomu geltonu signalu) – ten skaičiuojamas laikas pakol užsidegs žalia. Vairuotojai mato analogišką švieslentę su laiku, kiek dar degs žalias signalas =)

Na, ir grįžus viešbutin buvo liūdniausia…  Grįžau visas vos gyvas (desertas papuolė "stiprokas" – t.y. su laipsniais, o ir miego trūkumas) – kaip ir jau reiktų eit miegot. Bet nusprendžiau susidėt daigtus iškart kelionei, kad ryte nereiktų ir čia aptikau smagų dalykėlį. Dingo mano lėktuvo bilietai… Vos atvažiavęs aš juos išsiėmiau iš kuprinės kad kas neištrauktų ir palikau viešbutyje ant stalo. Musėt betvarkant kambarį valytoja pasirodė besanti pasakiškai kruopšti ir išmetė kaip kokį reklaminį lankstinuką… Terlionės su viešbučio administracija ir kiti pasižaidimai iki trijų nakties nieko gero nedavė….

Galutinis rezultatas – vietoj to, kad dar pasivaikščiot po miestą, paimt ką nors lauktuvių, pažiūrėt kaip kas atrodo dienos šviesoj – aš nuo pat ryto keliauju ieškotis SAS atstovybės. Ten tvarkingai paėmė 100 eurų už bilieto kopiją… Sakyčiau afygiet – bišky nemaži pinigai už vieną atspausdintą popieriuką (gi pinigai buvo ir anksčiau sumokėti, ir kėdė mano vardu rezervuota). Ir prasidėjo kelionė namo…

Barškučiu iki Kopenhagos. Tadam!!!

O ten jau išsiprašiau vietą prie lango. Ir prasidėjo pleškinimas… Kaip supratau, virš Baltijos jūros siautė nemaža audra – debesys tiršti, lėktuvas vietoj 8km pakilo į ~12km aukštį… Po to dar pradėjo šiek tiek kratyt, visai smagiai atrodė besimalantys sparnų galiukai. Vėjas neblogas – toks įspūdis kad trečias debesų sluoksnis lenkia lėktuvą kuris ir taip jau neblogai pasviręs varė… Žodžiu – buvo smagu. Visa serija iki pat kol nusileido saulė :

Lietuvą perskridom jau visiškoje tamsoje, tiesa, Vilnių perskridom jau būdami žemai – žemiau debesų, taigi spėjau dar ir ten pasigrožėt vaizdeliu, bet nebeteko pafotografuoti…

Va taip vat ir pakeliavau po užsienį. Šefas juokavo, kad jei negausiu bilietų – ne problema – man ten siūlė darbą, va, mol pasilikčiau, gal ir Vokietija patiktų. Bet kad nifiga – ten nėr duonos. Užtat koks smagumėlis buvo grįžt namo… Visur gerai, ale namie geriausia. Dabar du metus ilsėsiuosi ir niekur nevažiuosiu. Kaip minimum. Vien jau tai kad mokiausi vokiečių kalbą berods dešimt metų, ir nei velnio nesuprantu ką jie kalba. Techninę literatūrą skaityt dar galiu vargais negalais vokiečių kalba, bet kalbėti ar suprasti… Koks malonumas buvo išgirst Kopenhagoje kažką kalbant lietuviškai – jėėėė, spėjo man per tris dienas viskas nusibost =)

Kitas reikalas – kai ėjau kalbėtis jau apie reikalus su vietiniais specialistais. Susėdom su vietiniu jų kompiuterastu pasišnekėt, tiesa, angliškai, ne vokiškai – ir kažkaip dzin, kad abu nelabai raukiam angliškai – svarbu terminai panašiai eina, kam tie linksniai ar laikai… Kitaip sakant, kantuperastas kantuperastą ir Zimbabvėj supras :P~ 

Nebaigta vienos dienos istorija

Šiaip tokia visiškai eilinė gyvenimo diena. Iš tiesų tai čia turėjo būti visa diena, ale pabodo paskui fotkint, tai vat tiek teturim :)

 

 pict2796.JPG   Orai    Dušas    Labas rytas    Ruošiam būsimus pietus

        Pabudimas                   Orai. Oj, kas čia?                    Dušas                          Labas rytas                Čia paskui bus pietai

 

 

Štai jie     Nu einam, šeiminykas    A... gerai!    A... Dar geriau!    Atgal

           Štai jie                      Nu einam, šeiminykas         Aaa… Gerai!                    Aaa… Dar geriau!            Atgal. Ten duos ėst!

 

 

 

Pusryčiai     Nenoriu į mokyklą    Važiuojam    Ups... Kampštis    Darbukas

        Pusryčiai                        Nenoriu į mokyklą…             Važiuojam                       Ups… Kampštis                   Darbukas

 

 

Šviesiau    Kuri šian diena?   Padirbam...    Įrankiai    Čia jūs
 

       Šviesiau                          Kuri šian diena?                Padirbam                               Įrankiai                         Čia jūs

 

 

Pietai      Pakuojamės    Namo!    … Paskum buvo truputį alaus ir krepšinio kiek pamenu. Viskas.

               Pietai                          Pakuojamės                          Namo!

helau-vynas

Dalykas toks, kad labai "ant greitųjų" norėjau pasidemonstruoti, ka dariau paskutinę spalio naktį. Žodžiu, truputėlį nelabai matosi, bet tai vistiek :)

Kitą kartą bus daugiau. Gal :>