Archyvas September, 2007

Internetas

Vakar "Verslo žiniose" skaičiau tokį dalyką, kad darbo vietose nori uždrausti naudotis Skype ir panašiais dalykais, nes vidutiniškai darbuotojas naršydamas internete ir bendraudamas Skype "suvalgo" apie 2 valandas darbo laiko. Ir buvo pasakyta, kad "darbdavys moka už darbą, o ne už pasisėdėjimus internete".

Ką jūs apie tai manote, kolegos? Turit/naudojatės Skype darbo vietose, blevyzgojat kokiuose msn'uose ar panašiuose plepalynuose?

Rimtai įdomu liko.

Gyvenimo upė arba rudeniui artėjant

Sėdžiu ir galvoju ką čia parašyt. Rytas dar, dirPt nesinori. Rytinės kavos puodukas išgertas, saldainiukas sukramsnotas, delfi perskaitytas, meilas tuščias. Keista, bet bendradarbių dar nėra, nors jau beveik 9. hm..

Eilinis ketvirtadienis nusimato – gal teks nuvažiuot iki veterinaro su popieriais, gryžus kelis užsakymus padaryt, pasiskambint tiekėjams, pablevyzgot. Gaila jau krepšinis baigėsi, nebus dėl ko girtis kokiam vokiečiui ar turkui… Tiekto, vargšiukai atsikentėjo per čiampionatą. Gal dėl to visq savaitę vėlavo pristatyti riešutus. Keršyjo matyt.

 

Paradoksas koks tai. Dirbant saldainių&čipsų fabrike pilvas pradėjo lyg ir augti. Per šiuos metus +5kg. Susikrimtau ir rugpjūtį į sporto salę nuėjom. Nieko, dar neatsibodo mynti ir irkluoti vietoje. Na dar psichologiškai burbuliukai toj džekuzėje padeda atpalaiduoti smegenų raumens vingį. Neskaitant keletą stambiagabaričių pagyvenusių senyvo amžiaus moterų, į tą sportklubį ateina ir visai padorių kaunietaičių… Akys irgi pailsi.

Nuo gegužės gal kokios pradėjau intensyviai mynkyt smegenį ir galvot verslo įdėją. Darbe laisvo laiko vis atsirasdavo, tai kas savaitę kažką sugalvodavau. Bet namuose gyvena kritikė, kuri vis atranda priežastį, minusą dėl kurio biznis nesigautų. Po poros mėnesių, namie buvo uždrausta aplamai kalbėtis apie naujas verslo idėjas :) Bet aš vis dar pavartau nedrąsiai kibernetinius puslapius vildamas užsikabinti kurtais. Tiesa labai pradėjo patikti vž. Na dabartiniu darbu aišku nesiskundžiu, bet kažko norisi. Tai taip ir gyvenu mintimis, idėjomis, noru kažką daryt. Taip ir užsipildo vakuumas atsiradęs po magistrinio.

Gal kas irgi generuojat kątais imantraus? Cool Pasidalinkit idėjom

Emotikas

Nefotkiju aš. Dabar labiau apie sutuoktinį misliju, o ne apie fotikus. Bet vasarą dailias emocijas pavogiau iš valstybės :)

 

wowka 

Kaimas

Sveiki, 

Iš manes gal ne koks rašytojas, bet pabandysiu papildyti kartais šį puslapį. Keli metai kaip egzistuoja ir tik dabar sugalvojau, kad reiktų ir man prisidėti.

Tai va, angelockos šios dienos įrašas taip pat apie kaimą, tačiau aš ne apie tą pati kaimą. Kaip sužinojau būtų ir mane pakvietę tačiau aš jau buvau išvažiavęs ir ten kur buvau nėra ryšio :) Na jis yra tik kad mano super telefonas ten gaudo Baltarusijos tiekėjo ryšį "Velcom", tad nusprendžiau išjungti. Jei dar nesupratot tai buvau kaime prie Baltarusijos sienos. Švenčionių rajone yra toks kaimelis http://lt.wikipedia.org/wiki/Jakeliai Šis kaimelis yra mano mamos gimtinė. Sodyba yra atokiai nuo kaimelio, tad erdvės ten labai didelės ir po miesto galima pailsėti, ramybė ir tyla…

Todėl įsisodinau į mašiną puseres ir nulėkėm aplankyti močiutės. Nuvažiavus ir privalgius, kaip pridera, sugalvojom nueiti į šalia esantį mišką, riešutų. Deja riešutų nėra daug ir jau per vėlu… Beje pusere turėjo "muilinę" tai pabandysiu prisegt kelias nuotraukas pasakojimo paivairinimui. Štai keliaujam iš miško namo :

is misko

užsukam į tvartą :

tvarto gyventojas

Vėliau besėdėdami ir iš neturėjimo ką veikti sugalvojom, kad reiktų pasidairyti apylinkėse. Nes kad ir dalis vaikystės praleista toje sodyboje, apart kiemo ribų neišeidavom, buvom geri vaikai :) Taigi išlėkėm pasivažinėt ir pasigrožėt apylinkėmis, kaip minėjau ten yra prie pat Baltarusijos sienos, kagi netoliese yra miestelis Adutiškis jame yra traukinio bėgiai ir tie begiai yra tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienos :) 

prie sienos

Yra ten netoli ir muitinė. Buvom nuvažiavę pažiūrėt :) ir važiuojant atgal prasilenkem su pasieniečiais, pažiūrėjo kreivai bet nieko :). Toliau pasukau link kito kaimelio, asfaltuoto kelio nerasta, na bet niekis vedamas smalsumo važiavau toliau.Kagi pirmas pravažiuojamas kaimelis ir šalia jo ežeras… stovi keliolika trobų senų ir gražiausiose vietose atnaujinti ar naujai statyti namukai, sutvarkyti ir aptverti, jau kažkas nusipirkę ir gyvena.Sekantis tikslas už 9 km kaimelis, nuvykus kaime stovi 3-4 trobos ir kelias iš žvyrkelio pasikeičia į paprasta miško keliuka. Galiausiai davažiavau ženklą, kad viskas toliau nevažiuok nes pažeisi milionus įstatymų ar kažkas panašaus, apsukau automobilį atgal, į kitą keliuką. Tuo keliu važiuojant stulpelių pilna:

stulpelis

na daugiau kaip ir nieko tokio įdomaus nebepamatėm, na nebent kelis medžiotojų namelius, kuriuose sedi ir laukia žveriukų.

namelis

Taigi pasigrožėję nameliais pasukom atgal namo. Tikiuosi nieko nelegalaus nepadariau, ir galiu sau ramiai toliau gyvent :)

Vat. viskas 

 

 

Obuoliavimas

Laba diena :)

Noriu parašyt, kaip smagiai praleidau savaitgalį.

Taigi viskas prasidėjo nuo to, kai tokia pupulaitė Bopoha (ne)juokais paklausė, ar nenoriu parinkt obuolių :) Kadangi aš tokia visur padalyvaut mėgstanti, tai aišku ir sutikau.

Nepatingėjau atsikelti sekmadienį 7h ryto, pasikinkyt savo mieląją mėlynąją ratuotąją damą ir pajudėjau link Antakalnio. Susirinkau Bopohą su Ablomu ir patraukėm Pasvalio link. Kelionėj kažkas visą kelią miegojo, o kažkas plepėjo :) Tik mano dama kažkodėl bais ištroškusi buvo ir vis tą savo benzino rodyklę žemyn lenkė. Tai Statoil'e papildėm jos ir mano pilvo atsargas (sintetiniu skysčiu ir dešrainiu) ir pajudėjom toliau. Žodžiu, buvo gražus rytas ir kelionė su tais mielais žmonėm tikrai neprailgo (kažin, kaip jiems:) ).

Aš šeštadienį dar Bopohos klausiau, kiek  gi čia tų obuolių. Sako, nelabai daug, kelios obelėlės. Nuvažiavom – o ten ištisa tų obuolių plantacija :) Ir saldinių, ir ananasinių, ir be pavadinimo, ir alyvinių, ir antaninių :) Žodžiu kokių 70 obelėlių, nukibusių daug daug daug obuoliuuukų. Tai aišku, labai maloni ir miela šeimininkė pasitiko mus su bulviniais blynais, apie kuriuos svajojau visą kelią. Užkandome ir kibome į darbą. Rinkom, skynėm, purtėm ir vėl rinkom, paskui nešėm, vežėm, dėjom. Galutinis rezultatas – per dieną keturiese priraškėm beveik toną obuolių :)

Dar keli kaimo ypatumai:

Pirmą kartą mačiau, kaip Bopoha pjauna su dalgiu žolę. Įsimintina.

Ablomas įsilipęs medį ir pasidaręs tokį obuolių pakilimo – nuleidimo aparatą pačioj viršūnėj raško obuolius. Aš juos transportuoju į dėžutes.Gavau kelis kartus obuoliu per galvą. Nieko, Bopoha sakė, kad pagreitėja smegenų apykaita.

Didelės baltos vištos ir uždarytas gaidys. Vargšas.

Arklė.

Du kačiai – katytė, laipiojanti man ant galvos ir pravadorius katinas, vis einantis tikrint, ar kur nenuklysi ir ko kaimui nepadarysi.

Tiesą sakant, tai labai daug pasakot reiktų :) Nuotraukų nebus, nes anot mano keliauninkės, visos akimirkos lieka galvoje.

Žodžiu pavakarieniavom, sodybos šeimininkė pridėjo kalnus gėrybių be konservantų, kurie tebestovi bagažinėj, nes aš nepakeliu viena, ir grįžom namo.

Šita gi…kada ten antras rinkimas? :>