Ištraukos iš narkomano dienoraščio

Pirmai pradžiai šiek tiek info iš WP ;-)

"According to studies by Henningfield and Benowitz, overall nicotine is more addictive than cannabis, caffeine, ethanol, cocaine, and heroin when considering both somatic and psychological dependence."

"In low concentrations (an average cigarette yields about 1mg of absorbed nicotine), the substance acts as a stimulant in mammals and is one of the main factors responsible for the dependence-forming properties of tobacco smoking. According to the American Heart Association, "Nicotine addiction has historically been one of the hardest addictions to break.""

…Ai nu ir krūva pasakojimų koks naudingas yra nikotinas (nu tikrai – nikotinas-vitaminas, pakol nesumaišytas su dūmais ir kitu crapu) : http://en.wikipedia.org/wiki/Nicotine#Therapeutic_uses

 … Ir aš, kaip eilinis nieko nesuprantantis žmogelis (WP šitą straipsniuką paskaičiau tik dabar, taip kad apie tokią naudą sužinojau tik šviežiai ;-) – sugalvojau mest rūkyt.

Atrodo fygnia. Man irgi atrodė fygnia, kai pasiklausiau kai kurių grybų kurie parūkė kokius du mėnesius, dar net neišmokę normaliai į plaučius trūktelt – jau porina kaip lengva mest. Atrodo fygnia kai pasiklausai tokių kurie ilgą laiką atrūkė ir metė. Blyn, lengva jiems kalbėt kai visa tai atkentėjo. O ką man daryt, totaliam narkomanui 12 metų, avg. 1-2 pakeliai/dienai, tik paskutinius 6 metus rūkančiam lengvesnes cigaretes?

 …ir vieną rytą tiesiog nenuėjau parūkyt. Nu vat, tiesiog bimbalą mušiau ir nerūkiau. Buvo visai normalus sekmadienis atrodo. Paskui jau neatsimenu ar normalus, ar ne, nes bišky "šyza parėjo" – prisimenu kaip per rūką. Žinau kad kažkaip užsispyriau kad nerūkysiu ir nerūkiau.Tiesiog labai paprastai. Prasidėjo specefektai nuo prakaito kibirų. Pratesimas ėjo su kažkokio "lengvumo pojūčio" tiuningu ir kažkokiu rūku akyse. Pavakarėj pasimėginau pasiskaičiuot savo pulsą, gavos ~160. Neblogai kaip pirmai dienai….

Toliau – tik blogiau. Viskas kas galėjo išlyst – išlindo. Viskas, kas pas mane organizme galėjo funkcionuot kitaip – ir pradėjo taip daryt. Jei buvo galima pridaryt nesamonių – tai jos jau darėsi natūraliai, be pašalinių pastangų. Darbe praleidau pora visiškai beverčių dienų – susikaupimas nulinis (bent jau pirmadienį ir antradienį). Sugalvojau kaip labai normaliai pasiaiškint savo padėtį – "kas būna kai labai nori į tuliką? Na, taip labai labai, o tulikas užimtas, o aplink nėr kur nubėgt? Vat, stovi ir lauki. O jei laukiant tau pasakys – dirbk tu koky nors susikaupimo reikalaujantį darbą – argi sugebėsi dirbt? Manau kad tik kojom trypsi ir tiek…". Pakol kas iš darbo neišmetė.

Sako kad sunkiausia trys pirmos dienos. Nifyga. Gerklė skaudėt pradėjo dar pirmą dieną, lyg ir praėjo trečią, bet daba atsinaujino 2x. Dūmai smirdėt pradėjo jau antrą dieną, bet nuo to anei kiek nepatapo lengviau. Kas dar blogiau – poreikis rūkyt (būtent rūkyt)  kaip ir nebestiprus – bet ir pavargsti nuo to "nerūkysiu ble!!!" – ir atitinkamai nebesugebi priešintis. Rezultate – nifiga ne lengviau.

 

Apskritai, noras rūkyt dingo jau gal kokią antrą trečią dieną. Ta prasme, noras rūkyt taip kaip kad būdavo anksčiau nerūkius pora valandų – išbėgi su cigarete, net seilė varva koks skanus dūmas būna, ir taip atsigauni. Tokio ir nebesinorėjo. Bet visos matytos vietos teip traukia pasiimt cigaretę, taip norisi jos kažkaip kitaip, nenusakomai kitaip. Nesvarbu kad smirda, nesvarbu kad lygtais "vienaip" nebesinori – bet tas "kitaip" tai nei minutei nepaleidžia.

Basas va juokėsi kai skaičiavau valandom. Rezultate – kad kažkaip valandom ten ir teko skaičiuot,  kiekviena valanda savų pastangų paprašė.

 

Kam rašau? Nežinau, gal kad paprotint besmegenius kurie pradeda rūkyt (ramiai sau sudubasinčiau patį save jei pasigaučiau 12 metų atgal) , arba gal papasakot kad to "mesiu rūkyt" pradžia nėr tokia ir baisi, tik vidurys skausmingas. Arba dar kas nors.

Dabartinis rezultatas – ~ 125 valandos nerūkytos, valgau tubūt 3x nei kad valgiau anksčiau, ledinukai – po 3-4 pakelius dienai, kilogramas pistacijų – ne problema, savijauta – nu kaip sergant labai rimtu gripu (teko kažkada veik iki "baltų arklių" su 41C dasigyvent dar barako laikais, gan liūdnoki prisiminimai) – prakaitas pila, nesuprasi šilta ar šalta, nesuprasi ir ko norisi. Skrandis apskritai gyvena savarankiškai, jo poreikiai su mano nesutampa. Vienintelis pliusas – kad galva neskauda, kaip kad būna padauginus cigarečių. Ir tai klausimas ar čia vien nuo to.

 Na, ir kaip sako visuose krūtuose filmuose, "to be continued". Žiūrėsim kaip bus su savijauta už savaitės. Gal pasiūlysiu kam susitikt, parūkyt draugiškai kartu ar ką… ;-)

[Atnaujinimas 2007.08.21]

Na va, 10 dienų nerūkant ;-) 

[Atnaujinimas 2007.08.24] 

Ryt bus dvi savaitės kaip nerūkau. Nifyga čia nieko gero tame nėr, apart to kad visą tą laiką sergu, tai dar protarpiais, pagerėjusios uoslės dėka užuodžiu visas smarves ant šio pasaulio. Kur tas žadėtas malonus kvapas? =)

 Bus matyt, reik mėnesį išbūt nerūkius kaip nors. Po to vėl bus galima rūkyt. Visai neydomu pasakysiu nerūkant… Nu tikrai.

[Atnaujinimas 2007.09.03] 

 Trys savaitės su biškiu. Dūmai nebesmirda taip kaip buvo pradžioj, bet ir nekvepia kaip buvo rūkant ;-) Šian buvau sporto klube. Efektai xrenovi – daug blogiau nei kad buvo rūkant ;-) Kažkaip degraduoju ar smth. Nu bet mėnesį tai vis tiek išbūsiu, kaip bebuvę. Reikia gi =)

Paskutinį kartą keista: Monday, September 3rd, 2007 @ 22:42

parašyta Friday, August 17th, 2007 1:13 kategorijoje ABL. Komentarų RSS 2.0. Pinging is currently not allowed.

13 atsiliepimai to “Ištraukos iš narkomano dienoraščio”

  1. Bet tai kitu žmogumi virsti :)

  2. tai buvo tik juokais pasakyta ir nesijuokiu is taves. Palaikau tave kad ir kaip viskas baigtusi.

  3. Ne žodžiais, darbais palaikyt reikia! Va prisijungtum ir galėtumėt vienas kitą palaikyt sunkiom akimirkom, paremt petim vyrišku, pistacijom pašiukšlint po balkonu draugiškai ;-)

  4. Nu tik nereikia b8t jautriems. Supportu netikiu (nei mokamu nei namokamu ;-) tėps kad savo užuojautų čia nedrįskit reikšt.

    Šiaip ar taip, dar čia tik pradžia pagal mane. Pakalbėjau su bendradarbe, jinai rūko 22 metai… Sakė max 1 ciza per dieną kai laukėsi, t.y. 9 mėnesius, dar buvo pora kartų prabuvus po pora sav. -bet vėl pradėjo ir varo daba kaip kad aš ankčiau – po pakelį+ per dieną. Tai kas bus ne už ilgo, jei čia dar tik penkias dienas atbuvau? =)

    Nors, iš kitos pusės – kitas bendradarbis metė po kokių 10 metų rūkymo, ir daba jau gerus pora metų nei dūmelio. Jis sakė labai paprastai – ateis laikas, suprasi ir mesi. Nereiks ten jokio išankstinio pasiruošimo… Kažkaip jaučiu kad jis labai teisus ;-)

  5. Stiprybes:)

  6. nereikia čia visko labai sureikšminti. Tiesiog pats turi norėt neberukyt i psio. O paskui būna nesunku – pats dūmo kvapas tampa nebeskanus. A man tai labai gerai padėjo perėjus ant tabako, kurį po truputį mažinus išvis nebesinorėjo rūkyt.

    Ai beje dar sako labai gerai yra čiulpti ;-) nu kai nori parukyt, įsimesk į burną čiulpaką. tu supratai mane, ane? :)

  7. Nu ir kaip tas 10 dienų, t.y. 12 dienų nerūkant? :)

  8. hmm jau kuris laikas tyli. Gal negerai kas…

  9. Narmalei. Gyvas da.

  10. Nu baikit, nemirsiu gi aš ;-)
    Daba va tik intensyviai maigau http://so-very.afraid.org/indulgencija/ už tai kad mysliavoju kada nors vėl pradėt rūkyt – gi kaip kitaip nuodėmingas mintis atpirkt :F

  11. Dar nerūkai? :)
    Įdomu, kada vel pradėsi ;)

  12. kas girdėt namuose be dūmų?

  13. Nu jo… paskaicius pabandziau as prisiminti, kaip kazkada meciau rukyt po 2 metu rukymo… nieko panasaus nebuvo, paemiau numeciau per 1 diena ir iki siol nesu nei vienos surukes :) (i diena sutraukdavau tuos 2 metus po 2 pakelius kaip minimum…) nebuvo jokiu salutiniu pojuciu… nu bet aisku 12 metu ne 2… ale.. vilties turi zinok :)

Rašykite atsiliepimą