Apsiniaukęs šeštadienis
Savaitgalio proga susiruošėm susipažint su apylinkėm. Kelionės draugų rast nepavyko, wofka kategoriškai atsisakė išlipt iš bulbų vagos dėl bezdelnykų mieščionių, taigi aplankėm piktžolėm apžėlusį Tiškevičiaus dvarą Lentvaryje. Būriais blaškės vestuvininkai ir alkani vietiniai uodai, tai ilgai neužtrukom. Padūsavom irstančios didybės. Paskum vienas toks jaunuolis, pavaizduotas žemiau esančioje fotografijoje atakavo mane vandališkai nuplėštais varnalėšų žiedynais. Laimei, aukų bei sužalojimų išvengta.
Paspoksojom į ežerą ir į jo vandeny plūduriuojančias žilvičių šakneles
susipažinom su vietinėm taisyklėm
bet telefono nebuvo, o wofka, kurios telefoną žinojom, nekėlė… tai laimės ieškot išvažiavom kitur.
Su ta laime pasirodo sunkiai. Prie Aukštadvario radom aprašyta, kaip viskas yr
O vandens paviršium lyg niekur nieko šmirinėjo visokia gyvastis…
…žydėjo lelijos ir lūgnės, kurios skaitmeniniuose paveikslėliuose liko neatvaizduotos.
Ta liūdna gaida pasukom nuo Aukštadvario pro Semeliškes Vievio link.
Gražus kelias ;-) Vingiuotas toks visom kryptim. Per miškus, kalvas ir palei ežerus.
Budria akim mus sekė vietiniai
O saulė išlindo tik prie Vilniaus. Lyg tyčia.