Archyvas 'Nepriskirti' kategorijai

Gruodžio 5

žmona pagimdė man sūnų.

Ispanija

Geriu brazilišką kavą, valgau austrišką kumpį su ispaniška duona…
Keistas derinys, toks kitoniškas… ne lietuviškas… pasakojimas irgi ne apie Lietuvą.
Trumpi pasakojimai apie ilgas atostogas :) be jokios chronologijos, su trumpu įvadėliu. Istorijos kaltininkai – Vitalija ir Mindaugas.

Taigi, kelionė truko 10 d., nukeliavome maždaug 3000 km Ispanijoje. Atskridome į Barseloną, o ten sėdome į nuomotą mašiną. Važiavome pajūriu pro Taragoną, Valenciją, Alikantę, Almeriją, Malagą iki Gibraltaro. O tuomet jau žemynine dalimi pro Seviliją, Madridą, Saragosą atgal į Barseloną. Kelione iš tiesų labai aktyvi, mažai teko pagulėt prie jūros, nors ir tai spėjome.

Ispanijoje aš jau ne pirmą kartą, gegužės mėn. buvau komandiruotėje. Tad jau buvau susipažinusi su tenykšte virtuve, bendravimo ypatumais ir pan. Kaip ir gegužės mėnesį taip ir šį kartą labiausiai stebino ispanų vairavimo niuansai. Nemažiau stebino ir tai, kad mažai kas kalba angliškai.
Keliavome nuomota mašina ir pirmą dieną patekome į keistą situaciją. Pastatėme mašiną, nuėjome sumokėt už parkavimą. Grižtame prie mašinos padėt bilieto, o ten moteriškė su Corolla įsirėmusi į mūsų mašiną bando ją pastumti, kad galėtų įsiparkuoti šalia. Visi stovėjom perbalę, nes už kiekvieną įbrėžimą tektų susimokėt. O ta moteris ramiai žiūri nekaltomis akimis į mus, ir ispaniškai bando išsisaiškinti, kas čia darosi, kodėl ji negali įsiparkuot. Ispaniškai paklausėme, ar ji kalba kokia nors kita kalba, deja, atsakymas buvo tik ispaniškai. Pastatyt mašiną padėjome ženklais.

Kitas pastebėjimas apie Ispaniją kelia tik šiltus jausmus. Jie visi šypsosi, ir stengiasi padėti. Pietavome Madrido centre. Padavėja kalbėjo tik ispaniškai, o mes bandėme išsiaiškinti, kas slypi po ispaniškais pateikalų pavadinimais. Vienas vyras, sėdėjęs prie gretimo staliuko, pakilo ir priėjęs pasakė, kalbąs angliškai, prancūziškai, itališkai ir gali mums padėt. Paklausė, iš kur mes, atsiprašė, kad nekalba lietuviškai ir viską išaiškino angliškai.

Keista, bet savotiškai įdomi buvo Barselonos La Rambla. Gatvė, kurioje gausu įvairiaus plauko menininkų – gyvų skulptūrų, jaunuolių, piešiančių grafiti dažais, muzikantų. Ši gatvė net naktį gyva.

Žinoma, Barselonoje pabūt ir nepamatyt fontanų būtų griekas :)

Ir dar skamba klasikinė muzika. Tai štai tokia romantika vakarais, dar su kokiais keliais tūkstantėliais žmogelių.

Be visų šitų smagumėlių labiausiai patiko Gibraltaras. Gibraltaras priklauso D. Britanijai. Tad ir pasų kontrolė buvo. Peržengus sieną, pirmas įspūdis- ilgai dega raudona ir neleidžiama mašinoms važiuot. Po minutės paaiškėja, kai palei nosį pakylą lėktuvas. Skersai per gatvę eina pakilimo takas. Lėktuvai pakylą, tada vėl atidaromas eismas. Gibraltare tvarka kaip Britanijoj, tik eismas teisinga puse.

Gibraltaro kalnas – vos 426 m virš jūros lygio, bet įspūdis kitoks.

Ir šiaip jūra, visai kaip iš paveiksliuko :)

Ir nuolatiniai Gibraltaro gyventojai

Na pirmam straipsniukui gana… Kaip toj gražioj pasakoj, bus daugiau.

santrauka

Laba diena,
senokai bepaisiau cia kazka… Buvom atostogaut truputi. Oras geras buvo, lijo, nereikejo daug i pliaza vaiksciot, galima buvo ramiai olimpiada paziuret, kad ir kokia ji ten bebuvo. Aplankem delfinariuma, padariau kelias fotkes ir gryzom i ankstesnes savo vezes.

Truputis vaivos-rykstes…

…saulelydzio…

zaibu seimyna…

…taip pat grybu…

ir vienisas voras…

…linksmieji sernai…

…ir as.

Mamiya!

Džysus, kaip noriu šito fotiko =)~ Tačiau kiti prioritetai jo įsigyt kol kas neleidžia. Double expo – mes abu =)

Sorry už flood’ą. Čia jau prasidėjo ruduo ir ilgesio bei kažkokio neaiškaus liūdesio spaudžiama jaučiu didelį poreikį dalintis ir bendraut =)

Bandymas

Pradėjau žaist su double expo truputį. Kartais ir čia tokių puikių dienų pasitaiko =)

Noriu pasimaivyt =)

BOPOHA kažkada čia pabumbėjo, kad seniai save berodžiau, tai šiandien nostalgijos didžios apimta nusprendžiau pasirodyt. Ir šiaip man ši fotkė viena iš mieliausių mano portretų =)

Mano atostogos

Em čia kai kas garsiai rėkė, kad nieko neidėjau ir nepasidalinau apie savo atostogas…
Galiu pasakyt tai buvo jau taip senai ir netiesa :)Nieko neatsimenu todėl ir nepasakosiu :) Senai tai oho jau prieš du mėnesius… Noriu kitų atostogų, ir tikiuosi greitu metu išeisiu atostogaut.
O dabar prisimint apie Turkija :

P.S. ABLomas pažiek galerija ten jei įkelsi tai išmetys per visa puslapį… kažkaip nelygis dabar po viena nuotrauka buvo kelt :)

Remontas

Kagi, važinėjau ramiai sau su savo kibiru ir ka ? Ogi pasirodo atėjo metas paremontuot… 

Vieno iš apsilankymų metu serverise, kurio pavadinimo neminėsiu čia, buvo pakeistos priekinės stabdžių kaladėlės. Važinėju važinėju ir žiūriu kad po pusmečio kažkas negerai… Dabar teko keisti stabdžių diskus, ir dėti naujas kaladėles… remonto priežastis nuotraukoje :)

 

diskas

Apvogė

Nu žinot pasiguosiu… Vakar uztikau, kad mano nuotraukos, krurios reklamuoja poilsį pervalkoje, naudojamos kitos firmeles reklamose. Ir gan intensyviai!!! Kai tik pamačiau lyg ir norėjau apsidžiaugti, bet iškart susinervinau, kad be mano žinios ir neatsiklausus paimtos nuotraukos ir sudetos i skelbimus. A-fi-giet.

Taigi pasiskambinau mergaitei apsimetęs poilsiautoju ir paprašiau informacijos apie tą kambarį (kurio nuotrauka buvo skelbime). Telefonu kalbėjo kad čia tipo namas Preiloje, ant pačių Kuršių marių kranto. Nu galvoju, kažką maišo – gal kalba apie Pervalką… Vakare atsiunčia pasiulymą (aišku be tos nuotraukos) poilsiui Preiloje, kažkokiam žvejo name.

Šian pasigilinau į jų www ir radau vieno fotografo (šansas) is O.F.B. newsgrupo nuotrauką. Su visais rekvizitais įkelta nuotrauka, pati pirmutine… susisiekiau su juom (sansu). Pasirodo, kad anas taip pat nuskriaustas kaip ir aš :) Taigi pasidarėm kopijas puslapių kuriuose įkeltos vogtos nuotraukos. Skambinau į notarinę, bet boba tipo pasakė, kad tokių dalykų netvirtina. Šiek tiek likau nustebęs. Na bet nieko.

Turbut vienintelė moralinė kompensaciją kurią galėsiu išpešti – kad butų išimtos nuotraukos… 
Ech… turbut reiks dėt kokius tai rekvizitus ant fotkių, kad ateity išvengti tokių dalykų.
Kolkas įvardinti nenoriu tų "vagių", kol kažkokie judesiai neatlikti. Kiek mačiau iš jų puslapio – nauja firmelė, www registruotas 31/01/08, vyras su žmona mat… šeimos verslas tsakant… uch.. visą rytą šian kumščiai niežėjo.

Kovo išeiginės

Turbūt reiktų užvesti temą apie Kovo nedarbo dienas, nes per šį mėnesį kas trečia dieną nedarbo. Ane?

Tai va. Pastaruoju metu buvo mažai mano snukelio, tai kad priminsiu kaip atrodau :)

 

 Nuvažiavom pas mamą į druskienykus. Aplankėm didžiąją sanatoriją.

klasiokai

Susitikau savo klasiokus… ir ėjom į gydyklą sąnarius prie žemės t.y. purvo pratint :)

 

Poto užsukom atsigerti suraus vandenėlio.

Bet buvo per daug žiauriai surus, todėl paleidau atgal :)

Geros procedūros su senais draugais nuteikia darbingai visai likusiai savaitei. Linkiu ir jums to pačio :)

Baimė padauginti.

Trumpai tariant – baigiu užsikasti mintimis, idėjomis ir paveiksliukais apie buto interjerą. Ir kuo toliau tuo baisiau darosi, nes viskas gražu ir faina :) Ir tą ir aną norisi įgyvendint… bet nesinori, apsikrauti kiču.

Pristatau bendrais bruožais idėjas, kurias galvoju įgyvendinti butuke.

Vonia: šviesios(baltos-šampaninės) sienų plytelės, tamsios grindys (kad žmonos plaukai nesimatytų), ant pagrindinės sienos didelis masyvus veidrodis su tipo senoviniais rėmais. Kažką panašaus atradau čia:

vonia vetri

Virtuvė:
Šviesios plytelės, baldu fasadas tamsus, stalviršis šviesus. Spintelės su stiklu.
Pakabinamos lubos lenktos pagal plytelių konturą. Išlenkimas ir išdėstymas panašiai kaip nr.1 paveiksliuke, tik spalvos netokios.

 o čia dabar kaip yra: kuchalnia

Salionas: Kadangi jis susijungia su virtuve, tai laminatas tamsus turėtų būti, nešviesesnis nei kokio kaštono spalvos bet ir ne juodas :) Sienos šviesios šviesios šviesios. Ta siena kur kabos telikas, galvoju pusę jos išklijuoti plytelėmis tipo "skaldytos plytos" imitacija. Virš tų plytų padaryt niša su apšvietimu tu plytkų. Nežinau ar aiškiai čia nupasakojau… Čia patinkančios spalvos grindų ir sienų:

  

Radau kažka panašaus į mano aprašytą "skaldytų plytų" variantą:

siena

o čia bendras planiuks, kad lengviau butu isivaizduoti erdves:

 Visi patarimai, pasiūlymai ir kritika velkomen Bye

p.s. akvariumą noriu dar kur nors pastatyt hehe

Kalėdinė dovana

Kalėdos kaip kalėdos. Atėjo ir praėjo. Suvalgėm silkę, kas liko išmetėm. Kalėdų senio nebuvo, bet dovanos buvo. Apie buitines nėra ką kalbėt.

Antrą kalėdų dieną peržiūrint nuotraukas, žmonos močiutė kad pašoko – sako Tadai važiuojam. Sakau, kas gi nutiko, kur čia gaisras. Važiuojam noriu tau kai ką parodyt, neatstojo nors tu ką.

 Tai kai tei, nuvažiavom. Ir padovanojo. . . Minolta X-300

O aš ir džiaugiuos kaip vaikas saldainį gavęs :)

Savaitgalis

Parašysiu ką nors ir aš :)

Vieną savaitgalį nuskridau pasibūt pas draugę į Vokietiją. Greitai nuplasnojau į Frankfurtą, paskui autiku dardėjau iki Kiolno. Neprailgo kelionė, nes vairuotojas toks smagus ir žmonės kažkokie nelietuviai :) GPS įmontuotas, tai buvo įdomu stebėt, kokiais keliais važiuojam :)

Pasitiko mane draugė. Aišku, kur stotis, ten ir McDonaldai… :) Pas juos sintetiniu maistu "mėgaujasi" krūvos žmonių. Tiesą sakant, net pasibaisėjau, kiek jie perka ir kokių gabaritų patys yra. Ir vis valgo  valgo valgo :)

Pirmą vakarą apvažiavom naktinį Kiolną. Parodė, ką gero turi :) Ir apsilankėme pažįstamo turko neseniai atidarytame kokteilių bare. Priplakė mums visokių skanybių, kad po to tik miegot ir tenorėjom :)

O čia kitos rytas. Gatvė, kurioje gyvenau. RTL reklama ir smagioji karvytė.

 

Antrą dieną važiavom į Boną. Pas juos puikiai sutvarkytas transportas, visi tiek viršžeminiai ir požeminiai traukinukai (nu ten kitaip vadinasi, nežinau,kaip išversti). Tai per 40 minučių į kitą galą gali nulėkti. Žavėjausi. Jei važiuoji kažkur ir vienoje vietoje gatvė tvarkoma, tai tavęs laukia autobusas, kuris paveža iki kitos stotelės, kad galėtum toliau tęsti savo kelionę.

Tai va. Bona. Gražus miestukas. Daug parduotuvių, parduotuvėlių ir kepyklėlių. Man būtinai liepė paragauti jų kebabo. Visiškai kitokie nei Lietuvoje. Geruliai, tokie sotūs, kad vieno nesugebėjau pribaigt :) Aišku, nebūčiau mergaitė, jei neužsukčiau apsišopint :> 

Tiesą sakant, norėjau kuo mažiau važiuot ir kuo daugiau vaikščioti. Tai visa diena ir praėjo bežiūrinėjant architektūrinius paminklus, visokius parkus ir žymesnes vietas. Vakare ėjom pavizgint subinaičių.

   O kodėl JOS dažnai man daro taip? :)

 

Vokietijoje rūkyti viešose vietose neuždrausta, todėl buvau baisiai nepatenkinta. Nuėjus patenki į debesėlius iš dūmųAnnoyed. Ir dar manęs nelabai sužavėjo turkai. Kurie ryte ryja.

Trečią dieną kėlėmės funikulieriumi per Reiną.

 Mano draugė, pas kurią buvau, labai to bijo :) Bet ko nepadarysi dėl manęs :) Dalis to, ką aprėpia akis.

  

Po tuo tiltu, per kurį kėlėmės, yra SPA centras su kažkokiais ypatingais šaltiniais. Tai pažiūri žemyn ir viskas kaip ant delno. Vaikšto ten kas nuogi, kas pusuogiai. Ir užfiksavau tokį vaizdelį :)

 :)  

Vakare buvom atrakcionų parke. Matyt nenurims mano dūšia dar šiam gyvenime, kol neapsilankysiu pačiuose pačiausiuose. Kiolne tai smulkūs. Bet po pasisupimo kaikas išblyško ir pasiprašė namo :) O aš taip dar ir dar norėjau. Kitą dieną dar važiavom. Sukomės tuo ratu, kaip ir Londone.

        Sustojimas viršuje.

Dar labai skanių, šokoladu aplietų braškių valgėm. Įdomu, kodėl tokių paprastų dalykų Lietuvoje nedaro. Ten ir bananai, ir ananasai, ir obuoliai, ir vynuogės su šokoladu. Taip paprasta ir taip skanu. Gal aš atidarysiu kada skanumynų kioskelį :)

 Kitą dieną ėjom/važiavom iki Domo. Tokia didele, masyvi, didinga ir man kuom tais paslaptinga bažnyčia.

 

Viduje vien vitražai, panašūs kaip kad upc nuotraukoje :) Tai nebedėsiu :) Galima uždegti žvakutę. Tik po to būtų gražu įmesti kokį pinigėlį.

Norint pakilti į patį viršų, reikia užlipti 509 laiptukus. Pirmieji laiptukai kaip Gedimino bokšte- sukasisukasisukasi. Po kelių šimtų laiptelių užlipi į tokią ale aikštelę pailsėjimui. Angos tuščios ir pučia vėjai. Baugiai atrodo. Ir toliau eina metaliniai laipteliai. Lipi, vėjas švilpia, kuo aukščiau, tuo labiau visi už turėklų laikosi, sutinkame pakeliui žmones, kuriems negera ir kurie toliau neįstengia lipti. Bet kai aš tokia nelabai bijanti, man pavienodai :) Išsvajotas viršus. Ir vaizdas. Aišku, ką akis matė, visko neužfiksavau.. Per daug..

    

 

O vakare sugalvojom kartingais pasivažinėti. Tai tryse nuvažiavom į Michaelio Šumacherio kartingų centrą. Dvi trąsos – uždara ir po atviru dangumi. Nulėkėm, apsižiūrėjom, o mums administratorė sako: atsiprašom, iki 22h uždara trąsa užimta..O buvo 18h vakaro :) Tai nuėjom pasivažinėti atviroje. Liux. Nusprendžiau, kad lietus ir vėjas kaip tik pridėjo savo. Važiuoji, šalmą aplyja, nieko nebesimato. Nusivalai ir vėl spaudi.

 

  

Antra nuotrauka neteisinga. Iš mūsų trijų pirma buvau aš :) 

 

O paskutinė diena tai vėl autobuse iki oro uosto ir šešių valandų lėktuvo laukimas… :) Ir grįžau. Skrisiu dar. Nes ten gerai.

Pasipasakojau :)

 

angelocka

 

Village people

Sekmadienio popietę nulėkėm iki prosenelių žemės. Prieš 3 metus buvo giminės susigėrimas. Tai su pusbroliu bandėm prisiminti kurioje vietoje buvo pakastas Alitos brendžio butelys.

Geras oras dar buvo.

…šakės ir šienas turbūt ne man.

Bet šeip turėt sodybą visai norėčiau. Patiktų man krapšytis aplink.

 

Prozak'ius iš pakaunės.

 

Gyvenimo upė arba rudeniui artėjant

Sėdžiu ir galvoju ką čia parašyt. Rytas dar, dirPt nesinori. Rytinės kavos puodukas išgertas, saldainiukas sukramsnotas, delfi perskaitytas, meilas tuščias. Keista, bet bendradarbių dar nėra, nors jau beveik 9. hm..

Eilinis ketvirtadienis nusimato – gal teks nuvažiuot iki veterinaro su popieriais, gryžus kelis užsakymus padaryt, pasiskambint tiekėjams, pablevyzgot. Gaila jau krepšinis baigėsi, nebus dėl ko girtis kokiam vokiečiui ar turkui… Tiekto, vargšiukai atsikentėjo per čiampionatą. Gal dėl to visq savaitę vėlavo pristatyti riešutus. Keršyjo matyt.

 

Paradoksas koks tai. Dirbant saldainių&čipsų fabrike pilvas pradėjo lyg ir augti. Per šiuos metus +5kg. Susikrimtau ir rugpjūtį į sporto salę nuėjom. Nieko, dar neatsibodo mynti ir irkluoti vietoje. Na dar psichologiškai burbuliukai toj džekuzėje padeda atpalaiduoti smegenų raumens vingį. Neskaitant keletą stambiagabaričių pagyvenusių senyvo amžiaus moterų, į tą sportklubį ateina ir visai padorių kaunietaičių… Akys irgi pailsi.

Nuo gegužės gal kokios pradėjau intensyviai mynkyt smegenį ir galvot verslo įdėją. Darbe laisvo laiko vis atsirasdavo, tai kas savaitę kažką sugalvodavau. Bet namuose gyvena kritikė, kuri vis atranda priežastį, minusą dėl kurio biznis nesigautų. Po poros mėnesių, namie buvo uždrausta aplamai kalbėtis apie naujas verslo idėjas :) Bet aš vis dar pavartau nedrąsiai kibernetinius puslapius vildamas užsikabinti kurtais. Tiesa labai pradėjo patikti vž. Na dabartiniu darbu aišku nesiskundžiu, bet kažko norisi. Tai taip ir gyvenu mintimis, idėjomis, noru kažką daryt. Taip ir užsipildo vakuumas atsiradęs po magistrinio.

Gal kas irgi generuojat kątais imantraus? Cool Pasidalinkit idėjom