Kas po ranka pakliuvo.

Ai, konkursas be prizo. Kiek ir kas tokie? ;-)

Ir lygtai wofkos pūkučius radau, kol anie dar jais buvo.

Vakar buvom Labanoro mi�?kuos mėZgalių pasikept. Na ir va. Šiandėj vėjas balkone džiovina ;-)

A čia �?iaip.

Taigi vat. A�? pasitariau su savim ir nusprendžiau, kad rugpjūčio 30d. (�?e�?tadienis) būtų labiausiai tam tinkama data. Kas už, kas prie�?, kas sugalvojo geriau – pra�?om i�?sisakyt.

Kadangi nemožna kotais pasidalint linkais komentaruose, ra�?au prabangesniu būdu. �?e tau, wofka, apie fotkyjimą dalykėlių:

http://www.rozov.ru/section28/item212/part1/

http://www.rozov.ru/section28/item273

http://www.manfrotto.com/Jahia/site/manfrotto/cache/offonce/pid/3896

Nu ir kad visai nebūtų nei �?is nei tas:

Daugiau nuotraukų. Laimingas veidukas ir dar �?is bei tas.

(ghem)

Antru bandymu nepaklydo ir aplankė mumis dar sykį. Paskum buvo inki�?ta po krūmok�?niu ir nufotkyta. Va teip :-)

O daugiau tai ką. Žydi pu�?ys, barsto žiedadulkes ir dengia anųjų sluoksniu visus arčiau esančius gyvėlius ir negyvėlius. Apčy. Pami�?kėm siautėja pa�?ėlę dviratininkai ir gaudo pavėpusius vaik�?čiotojus

Vasara beveik.

Užu lango lietutis, nieko naujo jau kelias dienas. Buvo wofka užsukus. Irgi lygiai tokia pati kaip anksčiau, tik plaukuosena mažiau �?ūstra. Davėm arbatos, pažiūrėjom ta proga visokių ne�?vankybių i�? jaunystės. Sakė, užeis dar :-)

Kadangi, kaip žinia, jau kuris laikas nepaliaujamai vaikštau į sporto klubą, ten man vis nutinka kokie nors pastebėjimai (o ką ty veikt daugiau). Pavyzdžiui, akis užkliūva už kokių nors išsitatuiravimų. Visai neseniai mačiau visai jau užaugusią moteriškę su keliais papildomais kilgramais ant pilvo ir išsiliejusiu, bet ypač ryškiu juodai-mėlynu tigru virš bambos… Kartais ateina matyt gan depresyvios natūros mergytė su gausiai randų ant riešų vidinės pusės ir grybų ant kelmo tatuiruote per pusę blauzdos. O šįvakar va po procedūrų nueinu į dušą. Iš matau – užpakalis. O ant jo, tiesiai per vidurį ir reikia paminėt – visai netoli šiknaskylės nupaišyti kažkokie tais ragai su kažkuom (nelabai iš pirmo žvilgsnio suvokiamas personažas, o dėbsot duše bobom į užpakalius ilgai beigi dėmesingai tipo gal negražu) ir virš jų užrašas: "I do it better!"

Kaži kas tas "it"? :/ 

Už kitos pertvaros prausės mergaitė su rūžavu drugeliu ant pilvo, ale tas man didesnių abejonių nesukėlė…

Ai, iliustracijų dėl suprantamų priežasčių nebus.

 Taigi va, atšilo. O mudu su mažuoju, kaip dažniausiai savaitgaliais nutinka, nuvažiavom miškan. 

Anas tai miega daba. Nėščias stirnas pavaikęs.

O miške tai ką… Balta, gražu. Gaivuma kyla nuo žemės ;-) Zylės cypia neužsičiaupdamos, teritorijom gal dalinas, įsibrovėlius gąsdina. Didesnieji tai tykiai būna. Kėkštai net kažkokias švelnias viliojimo giesmeles čiulba.

Kur nekur sniegai jau plyšta ir lenda paviršiun visoki žalumynai

Katrie smagiau išlindę, žydi nelaukdami daug.

Gaji gyvastis visokia plaikstos po akim. Peržiemojus ar šviežiai išsiperėjus.

Da visokių alkanų su šašlykų kepimo aparatais buvo, ale tų nefotkyjau. Nors anie ten beveik nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kada čia buvo apie -15°C, tai irgi mačiau kelis kepėjų pulkelius. Atkaklūs kažkoki. O gal namie viryklės neturi :/ Ghm.

O šiaip tai džiugu, kad jau va vasaros laikas tuoj, bo ryte nebesimiega, kai saulės pilnas kambarys nuo belekiek anksti.

"Kasmet apie kovo 20-21 d. visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Nuo šios dienos naktys pradeda trumpėti, dienos – ilgėti.

Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, būsi tyras ir sveikas visus metus. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose." 

Tik pavasario kažkaip nei kvapo…

Ai bendrai kvapas yr, nors nežinau, kiek čia su pavasariu susiję. Gal labiau su agrochemija ar kuom ten. 

"Tikt dyvai žiūrėt, kaipo barzdoti pušynai

Su savo kuodais garbanotais visur pasirodo 

Ir nei puderuoti ponačiai stov įsirėmę. 

Bet kiti nuogi žagarai, tarp jų pasilenkę, 

Būriškai po stogais jų stovėdami dreba 

Ir raudodami kloniojas, kad švilpina vėjai. 

Bet ir kerplėšos, ir jų kelmai nusigąsta, 

Kad smarkus žiemys savo dumples pradeda judint 

Ir besijodams nei su sietais dulkina sniegą. 

Taipgi dabar visi pasislėpę gyvuoliai girių, 

Vėtroms vėl berūstaujant ir sumišai besipiaujant, 

�?ia viens urvoj sau šiltai, kaip gal, įsigūžtęs, 

O kitsai tenai ant virbo tupi besnausdams."

Taip kadais rašė lietuvių literatūros klasikas. Bet literatūra sau, o miškuos jau žibutės žydi.

Kuo gyvenat, brangūs ir kitokie saulėtekio skaitytojai beigi rašytojai?

Nieko nepasakojat jau kuris laikas. Neramu.

Nu če šeip. Ilgas savaitgalis ;-) Gal kam abydna,kad lietus.

Savaitgalio proga susiruošėm susipažint su apylinkėm. Kelionės draugų rast nepavyko, wofka kategoriškai atsisakė išlipt iš bulbų vagos dėl bezdelnykų mieščionių, taigi aplankėm piktžolėm apžėlusį Tiškevičiaus dvarą Lentvaryje. Būriais blaškės vestuvininkai ir alkani vietiniai uodai, tai ilgai neužtrukom. Padūsavom irstančios didybės. Paskum vienas toks jaunuolis, pavaizduotas žemiau esančioje fotografijoje atakavo mane vandališkai nuplėštais varnalėšų žiedynais. Laimei, aukų bei sužalojimų išvengta.

Paspoksojom į ežerą ir į jo vandeny plūduriuojančias žilvičių šakneles

susipažinom su vietinėm taisyklėm

bet telefono nebuvo, o wofka, kurios telefoną žinojom, nekėlė… tai laimės ieškot išvažiavom kitur.

Su ta laime pasirodo sunkiai. Prie Aukštadvario radom aprašyta, kaip viskas yr

O vandens paviršium lyg niekur nieko šmirinėjo visokia gyvastis…

…žydėjo lelijos ir lūgnės, kurios skaitmeniniuose paveikslėliuose liko neatvaizduotos.

Ta liūdna gaida pasukom nuo Aukštadvario pro Semeliškes Vievio link. 

Gražus kelias ;-) Vingiuotas toks visom kryptim. Per miškus, kalvas ir palei ežerus.

Budria akim mus sekė vietiniai

O saulė išlindo tik prie Vilniaus. Lyg tyčia.

Mh. Rūko fotkių nėr, bo žiūrėjom išsižioję ir nestojom nikur pakely fotkyjimo tikslais. Ir tik smegenėliuos incispaudė visi tie pilkšvi siluetai su rulonais, stirniukais, ežiukais ir vabaliukais.

Prieš Klaipėdą davė spalvų ir vaizdų. Paskum buvo jūra visai toj pačioj vietoj, kaip ir pernai. Ta "neaiški vieta tarp Klaipėdos ir Palangos" – Olando kepurė ;-) 24,4 m aukščio jūros ardomas skardis su šaltinėliais ir jūron virstančia sengire viršuj ir žeeeeeemuogėm didelėm, tamsiai raudonom ir saldžiom. Nufotkyt nespėjau. 

Šalta ryte tam pajūry. Kur ne kur saulė kabina bangų keteras ir laivus horizonte. �?ia jum ne koks romantika varvantis saulėlydis su romantiškom porelėm :-)

Tolumoj Karklės paplūdimys, kur protarpiais vis išbėgdavo poilsiautojai ir optimistiškai įpuldavo vandenin. Beigi atlikinėdavo visokius sveikatinimosi pratimus. 

Ore buvo pilna jūrpaukščių.

Tvarkingai tudy-siudy su reikalais varinėjo kormoranai.

Paskum numigęs atsikėlė žemiau publikuoto rašinėlio herojus. 

Šiek tiek paslankiojom pajūriu. Saulės radosi vis daugiau…

Ir išvažiavom. Palikę jūrą normaliem poilsiautojam :-)

Ledai prie Kauno buvo geri.