Archyvas 'upc' kategorijai

Tallinn dar kartelį (atkurtas iš WLW archyvo)

Kaip žuvis negali be vandens, o paukštis be dangaus, kaip lietuvis negali be krepšinio ir alaus, taip ir aš negaliu be Talino. Hehe, juokauju, bet kadangi taip jau susiklostė, kad vėl teko aplankyti šitą miestelį (kurio pavadinimas, beje, reiškia “danų miestas”), tai pateikiu trumpą fotoataskaitą.

Ką aš ten veikiau darbo reikalais, tai nelabai įdomu, bet va čia žemiau pavaizduota, kur mus nuvedė į ekskursiją. Čia yra buvęs Talino kalėjimas, kuriame dar visai neseniai (iki 2001 m.) buvo laikomi žmonės. Dabar ten kad viską pažiūrėti reikia pirkti bilietuką už 30 EEK. Tiesa, buvo įdomu, kad kai ten vaikštinėjom, tai sutikom tokį buvusį zeką, kuris vedžiojo savo draugelį ir rodė jam kur sėdėjo ir pasakojo kaip ten jam viskas buvo.

SG100591  SG100594  SG100596  SG100597

SG100600  SG100601  SG100606  SG100607

SG100609  SG100611  SG100613  SG100608

Kalėjimas yra prie pat jūros kranto, tai po to dar nuėjom į kažkokią ten prieplauką, kur plūduriavo įvairių povandeninių ir nepovandeninių laivelių.

SG100622  SG100623

Tai va, o kitą dieną dar turėjau laisvą pusdienį, tai slampinėjau miestelio gatvėmis ir vangiai šį bei tą paveikslavau. Buvo sekmadienis, visi estai išvažiavę iš miesto gerti ir kepti mėsos, todėl visame senamiestyje trainiojosi tik vieniši turistai.

SG100627  SG100633  SG100638  SG100639

SG100642  SG100643  SG100644  SG100653

Tai, skaitau, užteks jau šiam kartui. Viso gero :)

Masinė kritika

Kągi, šiandien pasitaikė pirmą kartą padalyvauti tokiam masiniam dviračių užvažiavime miestelio gatvėmis. Ta proga dėmesio, kankursas! Tasai katras suras mane šiame video, gaus prizą – užkvietimą an šaltibarščių :) Tereikia nurodyti laiką (minutę ir sekundę ar sekundes kada mes su acuku važiuojam). Aš tai tikrai tikrai ten matausi :)

Kam nepatinka prizas, dalyvaukit olimpiniu principu :)

DSC07687

Foto ©accu 2008

Truputį LOL

Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad nuo šiol esu ne tik šio blogo, bet taip pat ir įžymus Nyderlandų ir kt. Europos liaudies rašytojas. Todėl prašyčiau ateityje į mane kreiptis “Jūs”, o jeigu pageidaujate, kad rašyčiau ką nors į šį blogą, teks pagalvoti apie honorarą. Aš tikrai tikrai nejuokauju! :)

DSC00158

Šimtas kem antras

Aš tai galiu pasakyti, kad šitie “originalaus lietuviško recepto” Rokiškio šaltibarščiai yra nelabai panašūs į šaltibarščius ir gana pobjaurio skonio, bet aš vistiek kažkodėl kartais juos perku ir valgydamas bandau įteigti sau, kad “viskas čia normaliai”.

barsciai

Nu bet tai o ką man daryt, jeigu aš turiu priklausomybę nuo šaltibarščių, o daugiau nė vienas gamintojas nieko panašaus nepasiūlo. Kabake mokėt po 5 litus už lėkštutę man brangu, kai namie už 15-20 Lt pasidarom su Dovke kokių 4 su puse litrų puodą :) Pusdieniui užtenka…

barsciai1

Savaitgalis kaime

Buvom savaitgalį kaime, kadangi bukvaliai paskambino uošvė ir liepė atvažiuot, “nes labai viskas žydi, kaip dar niekada gyvenime taip nežydėjo…”. Taigi vat nuvažiavom, nu tiksliai, žydi visokios slyvukės ir kiti reikalai, saulutė šviečia, bitės dūzgia – gražu. Pakėlėm truputį žemės ūkį, pakvėpavom grynu oru, pasigardžiavom šašlykais, išsimiegojom kaip žmonės. Galima gyvent toliau. Čia vat kelios fotkės ta proga:

SG100318  SG100321  SG100332  SG100337  

SG100360  SG100377  SG100379

Aliuminiai žirgeliai

Kągi, pagaliau į senatvę pasiryžome gyventi sveikiau ir sudavėme dvigubą smūgį šeimos biudžetui. Nuo šiol pas mumis ganosi porelė scott’ynų – aliuminių lašarikų:

ostapenko

Šiandie jojau darban, nu ką galiu pasakyt… Visai smagu, aišku kojom ir plaučiam dar treniruotumo trūksta, ir užpakalį skauda (tiksliau tai ne užpakalį, bet maždaug įsivaizduojat kurioj vietoj).  Visumoj patenkintas esu, kad tik dažniau oras gražus būtų.

Laifas

Kągi, keletą savaičių pasimaitinęs maximos surogatais ir sumuštiniais iš namų, leidau sau kasmėnesinę išvyką papietauti į viešojo maitinimo įstaigą. Kadangi aną kartą mane nokautavo čiliako trintų pomidorų sriuba, tai ilgai nedvejojau ir patraukiau vėl tenaise.

Biskį susivėlinau, tai jau buvo eilutė žmonių, todėl labai nesipriešinau ir nuėjau prie baro, kai jau paklausė ar atseit man netiktų. Užtai galėjau stebėti kaip ruošiamos įvairiausios picos ir dar kokteiliai kartais. Patinka man taokie dalykai, galvoju, kai išmes jau iš šito dabartinio darbo, tai eisiu pasimokyt į kokį kulinarinį technikumą ir dirbsiu virėju ar ten kepėju.

Šiandien, kaip bebūtų keista, dirbo, atsiprašau, išimtinai negražių padavėjų pamaina, nors kažkodėl tarp jų buvo ir ta, kurią aną kartą įvardijau kaip panašią į Scarlett Johanson. Dabar supratau, kad su Scarlett Johanson gerokai perlenkiau, bet tai nesvarbu, vistiek, galima sakyti, džiugina akį.

Sriubytė buvo beveik tokia pat nuostabi, kaip ir aną kartą, o vat an picos tai išsibedžiau, užsisakiau pagal nuotrauką, nes gražiai buvo nupaveiksluoti vyšniniai pomidorai, tačiau noriu jus perspėti: neužsisakinėkite picos pavadinimu “Svaigioji”, nes neskani, nebent jums patinka neskanios picos. Ir išviso, nors aš gal nelabai ką suprantu, bet kiek jau ten valgiau kokių picų, tai per 10 metų vistiek dar niekas man nebuvo skaniau kaip “Ypatingoji paprikų”, bet tai aišku nesu išragavęs ten viso valgiaraščio.

Kadangi buvau labai jau malonus klijentas ir sriaubiau nemažai alaus, tai gavau ir dovanų! Štai pavaizduoju kas tai buvo per sensopercepcinis pavidalas:

DSC00155 (Medium)

Taigi, dabar jau prisisriaubęs alaus neužilgo važiuosiu namo ir traiškysiu įvairius praeivius dėka alkoholinės intoksikacijos. Hehe, nebijokit, netraiškysiu jūsų tikrai, nes palikau automašiną automašinų pataisymo dirbtuvėse, kur priėmėjas sakė, kad “Nu nėra nieko geriau, kaip kad tada, kai klijentas gali palikti automašiną”.

Jerunda

Nežinau, jūs turbūt nesuprasit, bet aš tai kaifuoju nuo tokių dalykų. Mėgstu sėdėti kamputyje ir stebėti žmones. Štai šiandien per pietus nuėjau į čiliaką, šimtą metų jau nebuvau. Sėdėjau ilgai, gal kokias dvi valandas su puse. Na daugumoj žmonės kaip žmonės nieko ypatingo, bet pasitaikė ir įdomių atvejų.  Ai, visų pirma, norėčiau pasidžiaugti padavėjomis, jos tokios gražios ten dvi, viena panaši į Scarlett Johansson, kita šiaip labai simpatiška, bet aš ne apie tai. Žodžiu, kur buvęs kur nebuvęs, prisėdo prie gretimo staliuko vyriškis, gal kokių 40 metų, švarkelis, golfas, kelnės su kantu ir aptrinti riestanosiai batai… Gal ir aš taip atrodysiu po kiek laiko, nieko nesakau… Taigi, kai priėjo jau ta padavėja jo klausti ko nori, tai jis sako: Man picą kur iš pigiausių, bet kad būtų visko daug. Ir pomidorų sulčių. Akcentas toks Vilniaus išgrynintasis Vilkaviškio. Bevalgydamas savo picą susipylė ant jos pusę indelio ketčiupo, sultis išgėrė vienu mauku, jau po visko. Susimokėjo, ir mandagiai atsisveikinės išėjo. Štai jis:

DSC00153

Paskui dar mačiau, kaip nelabai graži, bet protinga mergina pietavo su gražiu, bet nelabai protingu vaikinu, irgi buvo įdomu, gaila, nuotrauka nepavyko. Na, kaip ir sakiau, jūs turbūt nesuprasit kodėl ir apie ką aš čia rašau, bet tai koks mano reikalas :)

Visada pasiryžęs

Atradau netyčia va tokį istorijos gabaliuką, kuris sukelia kartu ir šypseną ir lengvą nostalgiją, o kai kam turbūt ir alergiją :)

http://www.kf.vu.lt/~antanas16/komunistinis%20puslapis/asmenine%20pionieriaus%20knygele.htm

Aš tai tokios knygelės neturėjau, nes nedavė mums, bet pasižadėjimą draugų akivaizdoje esu atlikęs ir iki šiol prisimenu, kaip ten viskas iškilmingai vyko :) Ech, kokie mes buvom geri, nesugadinti, tyraširdžiai pasiryžėliai…

Pavasarėjimas

Šiandie vėlavau į darbą, bet vistiek dar buvo automašinų nemažai. Tai prie vieno šviesoforo pabačyjau, kad už manęs automašinoj važiuoja graži moteriškė ir dainuoja sau :) Gaila, kad nelabai matosi kokia graži.

DSC00152 (Medium)

Su vasario 15!

Tarpušventis kai sakant. Žodžiu, Meškos guoly nauja padavėja… Iš to naujumo net stiklines daužo. Ne, yra ir teigiamų aspektų. Pavyzdžiui, visos žvakės, kiek ten jų yra toj tašnylavkėj ant stalų ir palangių, uždegtos dega (seniau tik šiaip būdavo), per televizorių rodomi muzikiniai klipai įgarsinami per kolonėles (seniau televizorius rodydavo sau, o per kolonėles eidavo kažkokia durna radija A2), ant baro trys vazos su gėlėmis (nors čia gal iš po vakar tik taip…), o kas įdomiausia ir man labiausiai patiko, tai ji nuėjusi nuo baro į virtuvę, kai mano, kad niekas nemato, šoka! :) Tai vat, žiūrėsim kaip čia toliau bus, gal ne taip ir blogai viskas. Blenba gera nuotaika, kažkaip suvokiau, kad šiandien prieššventinė diena ir dirbam dar valanda trumpiau, o bet tačiau nuo 14 val. prasideda vienos bendradarbės 50-metis, tai jaučiu, kad taip paprastai čia nesibaigs. Ko gero teks palikti autotransporto priemonę ir pasinaudoti autobusų parko paslaugomis. Sakot reikia kokią nuotrauką įdėt? Na gerai, prašom:

SG100157

Labai smagu yra beropinėjant po brolio fotelį/lovą prasmegti kažkur gilyn ir jau paskui ten visaip būti, juoktis ir nenorėti išlįsti.

 

Apdeitas: šiandie vėl ten buvau: žvakės nebedega, per kolonėles groja durna radija, gėlės ant baro yra. Aviena su pupelėm suprastėjusi, pradedu įtarti, kad dabar ten deda visai ir ne avieną, o kokius nors turisto pusryčius iš konservų. Bet tai vistiek man ten savotiškai patinka. Na kur dar pamatysi dvi padoriai atrodančias vidutinio amžiaus moteris perkančias pietums po pusę stiklinės degtinės ir vieną stiklinę granatų sulčių ant dviejų :)? 

Sutapimai

Šiandienos mano stalo kalendoriaus dienos apibūdinimas byloja: “Lemtingi sapnai, atsikartojantys įvykiai ir sutapimai verčia nerimauti.” Hehe, pagalvojau, kas gi kažin kuria tuos kalendoriaus įrašus :)

Paskui kažkaip vėl pagalvojau, na gerai, kokie čia daleiskim atsikartojantys įvykiai ar sutapimai man nutiko pastaruoju metu? Ir ką, ir va.

Kaip žinia yra toks prekybos tinklas Rimi, kuris vietoje to, kad kaip kiti tinklai duotų kažkokias ten nuolaidų korteles, daro tokias akcijas, kai perki už tam tikrą sumą, gauni lipdukų, ir pririnkęs ten jau jų pakankamai gauni už tai kokių nors daiktų (einamuoju momentu tai kažkokie indai, lėkštės ar dar ten kas…). Paskui visuose namuose pas ką benueitum būva tie patys indai :)) Tai va, ne vėliau kaip vakar vakare man atsikartojo vienas įvykis, kuris įvyko prie jau minėto prekybos tinklo vieno iš prekybos centrų kasos.

Krč. prieš maždaug kokią savaitę aš ten pirkau kažką ir suma buvo 24,11 Lt. O lipduką duoda jei perki už 25 Lt ir daugiau. Taigi vadinasi pritrūko 89 ct. O pardavėjos – kasininkės ten apmokytos, kad jeigu pirkėjui trūksta nedaug iki reikalingos lipdukui gauti sumos, tai jos paklausia, ar pirksit ką nors iki 25 (50, 75 ar kiek ten dar)? Tai va, prieš savaitę, kai manęs to paklausė, tai pasakiau jai “nea”, nes pagalvojau, kad nu kas čia dabar per pinigų išmušinėjimas. Tada parvykau namo ir papasakojau visa tai žmonai, ir buvau apšauktas durnium, nes jai kaip tik nebedaug jau lipdukų trūksta iki trečio lėkščių komplekto.

Tai va, vakar prie kasos atsikartojo lygiai ta pati situacija, kai suma gavosi 24,11 Lt (vadinasi vėl pritrūko 89 ct) ir pardavėja – kasininkė manęs paklausė, ar imsiu dar ką nors iki 25 Lt? Aš kadangi jau pamokytas karčios patirties, tai pajamiau dar kramtoškės pakelį ir gavau išsvajotąjį lipduką :

DSC00147

Tai vat, vadinasi, tokie sutapimai verčia mane nerimauti. O kaip jūs elgiatės duotuoju atveju?

myrka

Ai šiaip toks įdomus paveiksliukas prasiblaškymui :)

sauletekis

Pabiros

Na seniai berašyta čia, tai prisikaupė įvairių dalykų, mėginsiu sutalpinti viską viename, vadinasi, rašinėlyje. Kaip žinia, ruduo pasižymi savybe, kad jame yra labai daug įvairių gimtadienių ir šiaip progų. Taigi, apie viską nuo pradžių.

Pirmiausia buvo mano sūnėno gimtadienis. Nieko toks ramus gimtadienis, pabuvom sau, pavalgėm torto.

PICT4215 PICT4210

Po to buvo krikštynos, kuriose tapau krikštatėviu ir įsigijau pirmą krikšto sūnų. Laikau, kad pagrindas futbolo komandai jau yra. Žodžiu ten iš pradžių labai krikštijom krikštijom, paskui jau šventėm šventėm pagal visą, vadinasi, nutolusiuose rajonuose krikštynoms  privalomą programą.

PICT4240 PICT4252 PICT4260 PICT4305

Po to buvo laidotuvės, bet apie jas nieko nerašysiu.

Po to teko apsilankyti broliškos Čekijos respublikos (buv. Čekoslovakija) sostinėje Prahoje. Na Praha kaip Praha, turbūt visi buvot ir žinot kaip ten kas yra. Tai vat dienomis dirbom dirbom, o naktimis… Na žodžiu labai trūko miego.

PICT4328 PICT4331 PICT4344 PICT4345 PICT4354 PICT4355 PICT4394 PICT4380

Skanus labai alus tas juodas, beje šiandien nuėjau į Meškos guolį ir pasiėmiau Vilkmergės juodo alaus, tai palyginus kažkur gal 65% panašus skonis būtų, tik kad šitas Vilkmergės labai rūgštus. Bet maloniai nustebino kitas dalykas. Aš nueinu į tą Meškos guolį gal kokį kartą per mėnesį ir užsisakau vis tą patį patiekalą, nes man ten patinka aviena su pupelėm. Tai vat šiandien kai atėjau, padavėja nusišypsojo ir sako “aviena ir alus?”. Kažkaip netikėtai, bet vistiek malonu :)

Heh, paskui buvo dar kažkokie gimtadieniai, kurių nuotraukų nelabai čia gal rodysiu, bet kai svečiai išsiskirstė galima buvo pamatyti tokį vaizdelį.

PICT4411

Gavau dovanų tarp kita ko bilietus į krepšinį, tai vat vakar buvom su Dovke nuėję, smagiai parėkavom sau. Ale ot laikai atėjo, Statyba tvarko Ciboną 34 taškais ir čia skaitosi normalu?

Tai taip ir gyvenam…

Apie maistą

Čia ne per seniausiai gurkšnojau alutį vienoje maitinimo įstaigoje ir varčiau kažkokią ten brošiūrėlę, kur būna ant stalo padėta. Na ir aptikau tokį vat puslapį:

DSC00127

Kažkaip pavadinimas ir vaizdas fotonuotraukoje man susivedė į vieną visumą ir akimirkai įsivaizdavau, kad tai yra patiekalas, tarkim, mano lėkštėje. Tai vat truputį net supykino tada…