Buvau patekęs į broliškos Europos Sąjungos respublikos Italijos miestą Boloniją. Miestas senas ir turi didžiulį senamiestį, kuris pasižymi tokia architektūrine ypatybe, kad yra labai gausus tokių mmm…, na angliškai jie vadinami porticoe, mes kaip kaimiečiai tai vadinom galerijomis. Iš viso jų mieste yra 35 kilometrai ir daugiau pasaulyje niekur tiek daug nėra. Atrodo tos galerijos maždaug sekančiu būdu: 

 Krč. jos yra visur. Iš pradžių tai atrodo labai gražu, tačiau ilgiau pavaikščiojus jomis, na kokią trečią dieną, mane pradėjo apimti toks negeras jausmas, kad man jau jų gana ir visai nenorėčiau čia gyventi, nes turbūt išprotėčiau pamažu.

Na, kitas būdingas dalykas, kuris ir jums turbūt nebus paslaptis, tai įvairiausio plauko motorizuotų dviračių transporto priemonių gausa. Tai atrodo maždaug sekančiu būdu:  

 Na o šiaip tai miestas tikrai gražus, su savo atmosfera ir daugybe dostaprimečiatelnostjų, kurių visų be abejo nespėjau aplankyti. 

 Tiesa sakant, tai kur čia labai ir spėsi, jeigu vakarais viešbučio stalas atrodydavo maždaug tokiu būdu, kaip atvaizduota pirmoje iš žemiau esančių fotografijų, o vėlyvų pusryčių mieste stalelis maždaug tokiu būdu, kaip atvaizduota antrojoje iš žemiau esančių fotografijų. 

Reziumuojant galima pridurti, kad pati Italija kaip šalis ir italai, kaip jos žmonės pataisė mano subjektyviai susidarytą išankstinę nuostatą į gerąją pusę. Žinoma, nereikia pamiršti, kad buvau šiaurinėje respublikos dalyje, kuri, šaltinių teigimu, ženkliai skiriasi nuo pietinės. 

Ačiū už dėmesį, arivederči. 

    O man šeštadienį teko pabuvoti Dauguose, kur stovyklauja Lietuvos futbolo ateitis ir sudalyvauti tėvelių rungtynėse prieš vaikus. Gaila, bet iš rungtynių nuotraukos nesigavo, nes viena tokia fotografė kažkaip netyčia užstatė ant fotiko labai šūstrą režimą, ko pasekoje nuotraukos gavosi neadekvačiai rėžiančios akį. Maždaug taip:

    Taigi, palaikomos gausaus sirgalių būrio, futbolo ateities pajėgos ryžtingai nusiteikusios metė iššūkį benukarštantiems savo gimdytojams. Rungtynės buvo labai atkaklios ir sunkios, tačiau pademonstravę neprilygstamą individualų meistriškumą bei darnų komandinį žaidimą, tėveliai sugebėjo išplėšti pergalę rezultatu 4:1, o šių eilučių autoriui teko garbė pelnyti du iš keturių tėvelių įvarčių. Tai atlikti buvo labai sudėtinga ir nepaprastai atsakinga.

    Po rungtynių labai praalkom, ko pasekoje užėjom į vietinės reikšmės maitinimo įstaigą, kur visai skaniai ir palyginus nebrangiai pasimaitinom. Vėliau tiesiog šiaip kultūringai leidom laisvalaikį.

    Galiausiai kai kam tai nusibodo, ir teko pagalvoti apie grįžimą namo.

    Išvažiuojant Dovkė susigraudino, ir pareiškė, kad nebenori pasilikti, bet šiaip taip bendrom pastangom buvo nuramintas ir paliktas dar trims dienoms "ant išgyvenimo" . Tai toks vat buvo saulėtas šeštadienis, o debesys, beje, atsirado tik jau gerokai po pietų.

Tai dabar va cia bandau toki nauja daikta katruo atseit patogiau rasyt i bloga, vadinasi Windows Live Writer. Nu kazinau, gal ir visai simpatiska programyte. Bet vat redaguoju atseit UTF-8 viskas labai grazu, o kai papostinu in Sauleteki lietuviskos raides pavirsta klaustukais. Gal cia Ablomas turetu ka pasakyti tuo klausimu? Kurioj vietoj cia kas negerai? Tuoj dar pabandysim istatyt koki paveiksliuka.

Cia pavaizduota kaip toks berniukas valgo kose. Tai aciu kol kas uz demesi, laimingai.

Dabar bus klaustukai (liet. raides): ?????????

V?l bandymai ?????????

Nu tai vopšim štai čia dabar yra Lietuvos futbolo ateitis. Nesvarbu, kad žaist nelabai dar gaunasi ir va prisnūdo biskį prie aikštelės, ale vistiek ateitis ir vsio.

Šiandien papuolė paskaityt, kad bankas siūlo pagaminti kortelę su custom vaizdu, o kadangi manosios galiojimas jau visiškai į pabaigą, tai vat taip spontaniškai, ilgai nesvarstęs užsisakiau tokį vaizdelį :) 

 Kadangi šiandie tėvelių diena, tai galit pažiūrėti, koks aš daugiavaikis tėvelis.

 Ta proga visą dieną dirbu darbus, kuriuos turėjau nudirbti darbe dar praėjusią savaitę…

Šiandie vėl pabuvojom Santariškėse, kur aną kartą man labai patiko. Išvis man patinka ligoninėse. Gydytoja tokia fainiška, sakė, o Steponai, paaugai. Tai gerai…

Ai tiesa, ten dar vienoj vietoj buvo užrašyta "Gerbiamos mamos, jei jums reikia pašildyti maistelį ar kitokios pagalbos prašome kreiptis į registratūrą". Pasijaučiau diskriminuojamas truputį :)

Atsitiko toks atsitikimas, kad kažkam šiandie buvo paskirta pas stomatologą, o aš tuomsyk su visais augintiniais buvau iškomandiruotas pasivaikščioti po miškelį, pakvėpuoti grynu oru. Kiek vaikščioję, kiek nevaikščioję sulindome į šunų aikštelę, kurioje šautuvo pagalba buvo atliktos šaudymo į judantį taikinį pratybos. Visa tai atrodė maždaug taip:

Taigis, buvo šventės religinės, važinėjom per tėvukus sau. Visų pirma, tai norėjosi labai pamiegoti:

Paskui Dovkė atliko seneliui užsakymą: "reikia automato, tokio kaip iš kal of diūty angliško". Keletą valandų jie meistravojo rūsyje ir po to mano kažkada drožtas šautuvas tapo nebekonkurencingas… Kareivis nepanūdo pozuoti, nes jam buvo "bloga nuotaika".

O vat šitam lotuliukui, tai kol kas vienodai visokie šautuvai, labai gerai miegojo, nes ten atseit grynas oras :)

Su sąlyga, kad artėja keleto iš Lietuvoje pripažįstamų tradicinėmis religinių bendruomenių šventės ir su jomis susijusios kelionės pas gimines ir artimuosius, šiandien iš draugų gavome automobilinę kėdutę. Siekdami užtikrinti, kad švenčių dienomis viskas vyktų sklandžiai ir be nemalonių netikėtumų iš anksto atlikome naujos įrangos bandymus, kaip sakydavo rusai, maksimaliai artimomis realybei sąlygomis.

Šiandie sužinojau, kad turėti du vaikus iš dalies visai zeba. Sutinkamai su Darbo kodekso 214 str. dabartės galėsiu oficialiai vieną dieną per mėnesį, nu kada man šaus galvon, binbinėti ar ten, daleiskim, gerti alų.

Paskum sunervuojo LNK, katra visą dieną skelbė, kad rodys futbolą nuo 19:00. Vaikštinėjau sau ramiai, reiškiasi, su Kantu po pievas, paskambyjo toks draugas ir pasakė, kad jau pasirodo nuo 18:00 transliuoja. Hrrr…

Na lietuviai futbolininkai, kaip ir dažniausiai, spardė pro šalį, tai irgi nuotaikos nepataisė, ale tai ko iš jų norėt…  

Taigi, orai nusistovėjo šilti ir saulėti, po truputį kalasi įvairūs lapeliai ir kiti žalumynai, stiebiasi į šviesą žiemkenčių daigeliai. Štai ir man po ake ėmė ir prasikalė kažkoks žiemkentys, matyt per žiemą suvartotas alus akumuliavosi ir transformavosi štai į tokią substanciją.

Aš šiaip tai nieko prieš laikrodžių sukinėjimą, bet šiandien pavėlavau į darbą lygiai valandą (paprastai vėluoju pusvalandį ). Be to negaliu paaiškint savo šuniui kodėl staiga pasikeitė valgymo ir ėjimo laukan laikas.

Užtai kadangi pailgėjo vakarai, tai šiandie griebiau pliauską ir išdrožiau Dovkei kažką panašaus į šautuvą. Dabar namuose vyksta ožestačionni mūšiai .

Šiandien buvom su šeimyna "turistinian žygin" gretimam miškelyje :) Smagu po žiemos pakaitinti ant saulutės senus kaulus, pasikepti antros rūšies sasyskų, prakvipti dūmais. Nesmagu, kad labai daug šiukšlių palieka žmonės. Kantas iškrėtė eilinį numerį "pamačiau šunį, nusitraukiau naxer lenciūgą ir nuvariau išsiaiškint". Bet bendrai visai patiko tokia popietė.

Vaikščiojant po Taliną krisdavo į akis ant kas kelinto stulpo kabantys vat tokie daiktai:

Savo laiku šita daininykė buvo stipriai įsiėdusi man į smegenis ir jos dainos frykindavo mane out (tenesupyksta panelė Liutkevičiūtė :)). Tai vat pagalvojau, gerai tiems estams,  prisikvietė… O bet tačiau šiandien važiuodamas darban junginėjau radijos kanalus ir kaiptais pataikiau ant Russkoje radio kaip tik tuo metu, kai jie transliavo apie tai, kad vat mol Zemfira atvažiuoja į Vilnių ir Klaipėdą. Pračekinau pro internetą – akurat. Dabar manyje grumiasi dvi gaivališkos priešiškos jėgos – viena lyg ir norėtų į koncertą, o kita sako nu ko ten tau senas durniau reikia?  Kaip ten bebūtų, bet vistiek įdomu, kodėl pas mumis ant stulpų neprikabinėta tokių seksy dėžučių? :)

Ai, pabaigai dar vienas paveiksliukas iš interneto :)