Aš nelabai ką ir turiu pasakyt, bet šiaip labai piktinuos širdy. Kartais tai net ir akys sudrėksta kaip pikta.

O šiaip tai ką – mano vaikai jau turbūt su kitokia sistema kovos :) Bet vis tiek – Šliogerio tiesus interviu apie švietimo padėtį:

http://www.dialogas.com/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=23&news_id=2353

O čia įklijuoju paveiksliuką iš to paties Dialogo. Net šypseną sukėlė.

wowka

Kaip nujausdama vakar nufotkinau savo naminius paskutinius žiedus. Šiandei jau sniego pridrėbta.

Nesiplėsiu. Viskas puiku :)

Čia maniškis dar rėdosi ir jaudinasi

O nuo čia jau mes šeima :)

Trumpos simpatiškos vestuvytės. Ačiū  :)

wowka 

    Aš irgi norėčiau pasipiktinti. Nors gal greičiau dabar ima tik juokas iš situacijos, bet tuo metu buvau pasiutus. Taigi, viskas prasidėjo, kai mano vyras apsirgo tradicinėm Lietuvos gerklinėm ligom. Keista, niekada nesirgęs, nors šiaurėj gyvena, o čia, matai, pagavo kvaraba. Taigi, kiekvieną dieną jam darėsi vis blogiau. Davėm visokių vaistų, pagaliau baigėm antibiotikais (turim pažįstamų vaistinėse). Niekas nepadėjo, dar blogiau pasidarė – nebegalėjo visai valgyt. Išgulėjo savaitę (savaitę ir nevalgė nei gėrė), išseko. Jau tėvai net galvojo, kad depresija pradėjo kibt, nes tūnodavo visą laiką su užtrauktom užuolaidom po kaldra. 

    Vieną dieną grįžus po darbo radau jau visai nusikankinusį. Skambinom vietinei daktarei, sako, geriau vežkit į greitąją, nes aš namų sąlygom nelabai ką galėsiu padėt tokioj situacijoj. Na gerai, vežam į Prienus į greitąją. Dar paminėsiu, kad vyras draudimo neturi, tai mes jau ir patys susiprotėjom, kad reikės mokėt pinigus. Nuvežėm, atvedėm į priimamąjį, paaiškinom situaciją budinčiajai, toji pasimetė (suprantama), o vyras vos pastovi ant kojų. Pagaliau susiprotėjo nuvest į kažkokį kambariuką, pasodino, po kiek laiko sugalvojo pamatuot temperatūrą. Iškart paminėjo, kad reikės mokėt pinigus už bet kokią konsultaciją, mes sutikom. Po to kažkam paskambino ir liepė eit į kitą pastatą, bandyt užsiregistruot ir po to gal kas išeis (!). Nueinam, prisistatom registratūroj, aš buvau aprėkta dėl nesuprantamo vardo ir pavardės pase, dar gavau rėkt, kad nėra ką įrašyt į a.k vietą (amerikiečiai tokio dalyko neturi). Pradėjo aiškint, kad reikės mokėt, o gal ir šiaip, nežinia, ar kas jį apžiūrės. Vienu žodžiu, nuteikė taip, kad tikrai nieko gero nesitikėjom. Aš pradėjau siust, maždaug, tai ką, žmogų vos ne mirštantį ant slenksčio paliksit?! Mes vaistų normalių net negalim be recepto nusipirkt! Pagaliau pakvietė į LOR kabinetą. Abi buvo, ir daktarė, ir iš registratūros. Iš pradžių aprėkė, kad jis nemoka kalbėt lietuviškai. Nu, tikrąja žodžio prasme aprėkė. Ne iškart pradėjo apžiūrinėt ligonį, o pradėjo moralizuot, kad už dyką čia niekas nieko nedarys. Maždaug, iš registratūros pradėjo aiškint, kad daktarė jį priėmė tik dėl to, kad yra geras žmogus ir kad jo visai neprivalo niekas priimt. Pasiutau visai, sakau, tai po velnių, sakysit kiek reikia mokėt ar ne?! Tada jau numykė ir pradėjo apžiūrinėt. Aišku, apžiūra truko gal kokią pusę minutės, bet, pasirodo, nustatė anginą, laringitą ir dar liaukų uždegimą, – bent jau taip sakė. Išrašė stipresnių antibiotikų, ketanovo (blet, net ir tas su receptu…) ir paleido užsiprašę 20 litų. Vėliau vyras tik po savaitės atsistojo ant kojų.

    Dabar aš ir galvoju, po velnių, ar negali sudaryt kokio nors veiksmų plano, ką daryt tokiu atveju? Taigi negi paliks besikankinantį žmogų likimo valiai vien dėl to, kad jis ne Lietuvos pilietis ir dar neturi draudimo? Dar, matai, drasko akis! Žiauriai likau nusivylus… Aišku, tuo metu mums tik reikėjo išgirst diagnozę ir gaut geresnių vaistų, tai tuo atžvilgiu viskas gerai. Bet aptarnavimo kultūra, jaučiu, kaip ir visada buvo, – apgailėtina.

 P.S. O čia tik šiaip linksmas pastebėjimas – nurašydama nuo paso vardą pavardę (Charles Petty) recepte daktarė padarė 3 klaidas :)) Žinoma, atleistina…

wowka 

Taigi, baigias gražios dienos. Pragiedrėjo čia paskutinėm dienom, bet širdis jaučia, kad prieš blogą :) O jau ir temsta siaubingai greitai – tuoj žiemosim :/ Tad kol dar spėsit, trumpom rankovėm pasivaikščiokit. Mes irgi nugvelbėm popietę, bet taip typ top, nes po grįžimo pradėjo niauktis.

Žinoma, viso pasivaikščiojimo herojumi tapo Deimas. 

Pirmą ir, jaučiu, paskutinį kartą šiais metais džiaugėmės rudens atributais. Deimui tai pirma tokia patirtis su tais šiugždančiais daiktais. Visas  euforijoj.

Gražiai tas parkas atrodo. Neturiu net ką sakyt.

  Va, net ir herojus be žodžių likęs

Ai, nu ką jau čia kalbėt. Va, ir antras herojus į fotkę papuolė.

Bet svarbiausia ką norėjau pasakyt yra tai, kad mūsų šuo ėda daržoves. Ką padarysi, agurkus, obuolius, pomidorus jau sugraužė. Dabar pradėjo burokėlius raut iš žemės.

wowka 

Nefotkiju aš. Dabar labiau apie sutuoktinį misliju, o ne apie fotikus. Bet vasarą dailias emocijas pavogiau iš valstybės :)

wowka 

Aš sau labai žavi. Todėl ir ekshibicionuojuosi čia kiekvienai progai pasitaikius :))

 Tiesą sakant, čia parodėlė mano vyrui, bet pagalvojau, kad pamaloninsiu ir BOPOH'ą :P

wowka 

Aš taip labai netradiciškai ir ne į temą, bet privalau jums papasakoti savo sapną. Detalės išdilo, bet esmę prisimenu.

Ogi sapnuoju aš kažkokį tais  televizijos laidų vedėją, mandrą tokį, lyg labai jau matytą kadaise. Galvoju, visko gali būt, kad ir matytas. Kontaktą su išoriniu pasauliu menkai   tepalaikau, tai, sakau, gal buvom susidūrę kada. Suintrigavo vyriškis, todėl pradėjau labiau domėtis. Vardą, pavardę susižinojau (čia detalės, kurios išdilo, bet tikrai žinau, kad negirdėti). Ir kuo toliau, tuo labiau man tas vyriškis matytas ir toks, sakyčiau, 'pažįstamai' matytas :-) Ir žinot, ką aš išsiaiškinau?! Kad anykėjus mus visą laiką maustė savo netikru vardu ir pavarde!!! 

 Tai va toks tas sapnas. Nežinau, ką čia galėtų reikšti :-)) Be kita ko, labai įdomu kaip Kęstutis gyvena :) Gal kas turit žinių?

Išsiilgus wowka 

Ir užeina gi ant Lietuvos per pačius pietus tokie stebuklai. Čia taip atsiminiau, kad kai Jėzų nukryžiavo, tai sako, kad panašiai dangus reagavo.  Nu gal piktesnis anas buvo šiek tiek :) Bet vis tiek perpiet. Ar pavakarėn…

Galvojau, nieko visai bus. Nežinau. Printskryninau nuo desktopo.

Bent spėjau bijūnus nutraukt – gražiai žydėjo, jau nebežydi :)

Baigiau univerą! Didelis plasnojantis liežuvis BOPOHAI už amžiną nuogąstavimą :PpPpPpPp

Tik pas mane kaip ir pas visus normalius žmones daug dulkių.

Nesišaipyti prašau, aš gi pasižadėjau baigus univerą pradėt žaistis su fotiku. Univero dar nebaigiau :P

Linkėjimai, latmitkos :F

Dar niekad tokių mielų savo akiai nebuvau turėjus :} Vyras pareikalavo parodyt, kas per pirkinys, o jum tai rodau, kad seilę pavarvintumėt :P

wowka

Kad BOPOHA pyksta, tai pasiėmiau fotiką į kiemą. Keli paveiksliukai. Mano simpatijos mėlynam "Katinui" ;-)

 wowka