Ispanija

Geriu brazilišką kavą, valgau austrišką kumpį su ispaniška duona…
Keistas derinys, toks kitoniškas… ne lietuviškas… pasakojimas irgi ne apie Lietuvą.
Trumpi pasakojimai apie ilgas atostogas :) be jokios chronologijos, su trumpu įvadėliu. Istorijos kaltininkai – Vitalija ir Mindaugas.

Taigi, kelionė truko 10 d., nukeliavome maždaug 3000 km Ispanijoje. Atskridome į Barseloną, o ten sėdome į nuomotą mašiną. Važiavome pajūriu pro Taragoną, Valenciją, Alikantę, Almeriją, Malagą iki Gibraltaro. O tuomet jau žemynine dalimi pro Seviliją, Madridą, Saragosą atgal į Barseloną. Kelione iš tiesų labai aktyvi, mažai teko pagulėt prie jūros, nors ir tai spėjome.

Ispanijoje aš jau ne pirmą kartą, gegužės mėn. buvau komandiruotėje. Tad jau buvau susipažinusi su tenykšte virtuve, bendravimo ypatumais ir pan. Kaip ir gegužės mėnesį taip ir šį kartą labiausiai stebino ispanų vairavimo niuansai. Nemažiau stebino ir tai, kad mažai kas kalba angliškai.
Keliavome nuomota mašina ir pirmą dieną patekome į keistą situaciją. Pastatėme mašiną, nuėjome sumokėt už parkavimą. Grižtame prie mašinos padėt bilieto, o ten moteriškė su Corolla įsirėmusi į mūsų mašiną bando ją pastumti, kad galėtų įsiparkuoti šalia. Visi stovėjom perbalę, nes už kiekvieną įbrėžimą tektų susimokėt. O ta moteris ramiai žiūri nekaltomis akimis į mus, ir ispaniškai bando išsisaiškinti, kas čia darosi, kodėl ji negali įsiparkuot. Ispaniškai paklausėme, ar ji kalba kokia nors kita kalba, deja, atsakymas buvo tik ispaniškai. Pastatyt mašiną padėjome ženklais.

Kitas pastebėjimas apie Ispaniją kelia tik šiltus jausmus. Jie visi šypsosi, ir stengiasi padėti. Pietavome Madrido centre. Padavėja kalbėjo tik ispaniškai, o mes bandėme išsiaiškinti, kas slypi po ispaniškais pateikalų pavadinimais. Vienas vyras, sėdėjęs prie gretimo staliuko, pakilo ir priėjęs pasakė, kalbąs angliškai, prancūziškai, itališkai ir gali mums padėt. Paklausė, iš kur mes, atsiprašė, kad nekalba lietuviškai ir viską išaiškino angliškai.

Keista, bet savotiškai įdomi buvo Barselonos La Rambla. Gatvė, kurioje gausu įvairiaus plauko menininkų – gyvų skulptūrų, jaunuolių, piešiančių grafiti dažais, muzikantų. Ši gatvė net naktį gyva.

Žinoma, Barselonoje pabūt ir nepamatyt fontanų būtų griekas :)

Ir dar skamba klasikinė muzika. Tai štai tokia romantika vakarais, dar su kokiais keliais tūkstantėliais žmogelių.

Be visų šitų smagumėlių labiausiai patiko Gibraltaras. Gibraltaras priklauso D. Britanijai. Tad ir pasų kontrolė buvo. Peržengus sieną, pirmas įspūdis- ilgai dega raudona ir neleidžiama mašinoms važiuot. Po minutės paaiškėja, kai palei nosį pakylą lėktuvas. Skersai per gatvę eina pakilimo takas. Lėktuvai pakylą, tada vėl atidaromas eismas. Gibraltare tvarka kaip Britanijoj, tik eismas teisinga puse.

Gibraltaro kalnas – vos 426 m virš jūros lygio, bet įspūdis kitoks.

Ir šiaip jūra, visai kaip iš paveiksliuko :)

Ir nuolatiniai Gibraltaro gyventojai

Na pirmam straipsniukui gana… Kaip toj gražioj pasakoj, bus daugiau.

Paskutinį kartą keista: Tuesday, September 30th, 2008 @ 20:33

parašyta Tuesday, September 30th, 2008 20:33 kategorijoje Nepriskirti. Komentarų RSS 2.0. You can leave a response, or trackback from your own site.

3 atsiliepimai to “Ispanija”

  1. Prašom nesivaržyt ir rėžt toliau ;-) O tai tik spėjau incjaust ir baigės. Kaip čia taip?

  2. Jo, kažkaip trūksta teksto.
    O ilgoji gal kokią filologiją baigė? Ar šiaip rašymo būrelį lanko(-ė)? :)

  3. Kantrybės, mergaitės, kantrybės… kaupiuosi toliau :)

Rašykite atsiliepimą