Gyvenimo upė arba rudeniui artėjant
Sėdžiu ir galvoju ką čia parašyt. Rytas dar, dirPt nesinori. Rytinės kavos puodukas išgertas, saldainiukas sukramsnotas, delfi perskaitytas, meilas tuščias. Keista, bet bendradarbių dar nėra, nors jau beveik 9. hm..
Eilinis ketvirtadienis nusimato – gal teks nuvažiuot iki veterinaro su popieriais, gryžus kelis užsakymus padaryt, pasiskambint tiekėjams, pablevyzgot. Gaila jau krepšinis baigėsi, nebus dėl ko girtis kokiam vokiečiui ar turkui… Tiekto, vargšiukai atsikentėjo per čiampionatą. Gal dėl to visq savaitę vėlavo pristatyti riešutus. Keršyjo matyt.
Paradoksas koks tai. Dirbant saldainių&čipsų fabrike pilvas pradėjo lyg ir augti. Per šiuos metus +5kg. Susikrimtau ir rugpjūtį į sporto salę nuėjom. Nieko, dar neatsibodo mynti ir irkluoti vietoje. Na dar psichologiškai burbuliukai toj džekuzėje padeda atpalaiduoti smegenų raumens vingį. Neskaitant keletą stambiagabaričių pagyvenusių senyvo amžiaus moterų, į tą sportklubį ateina ir visai padorių kaunietaičių… Akys irgi pailsi.
Nuo gegužės gal kokios pradėjau intensyviai mynkyt smegenį ir galvot verslo įdėją. Darbe laisvo laiko vis atsirasdavo, tai kas savaitę kažką sugalvodavau. Bet namuose gyvena kritikė, kuri vis atranda priežastį, minusą dėl kurio biznis nesigautų. Po poros mėnesių, namie buvo uždrausta aplamai kalbėtis apie naujas verslo idėjas :) Bet aš vis dar pavartau nedrąsiai kibernetinius puslapius vildamas užsikabinti kurtais. Tiesa labai pradėjo patikti vž. Na dabartiniu darbu aišku nesiskundžiu, bet kažko norisi. Tai taip ir gyvenu mintimis, idėjomis, noru kažką daryt. Taip ir užsipildo vakuumas atsiradęs po magistrinio.
Gal kas irgi generuojat kątais imantraus? 
Pasidalinkit idėjom