Laifas
Kągi, keletą savaičių pasimaitinęs maximos surogatais ir sumuštiniais iš namų, leidau sau kasmėnesinę išvyką papietauti į viešojo maitinimo įstaigą. Kadangi aną kartą mane nokautavo čiliako trintų pomidorų sriuba, tai ilgai nedvejojau ir patraukiau vėl tenaise.
Biskį susivėlinau, tai jau buvo eilutė žmonių, todėl labai nesipriešinau ir nuėjau prie baro, kai jau paklausė ar atseit man netiktų. Užtai galėjau stebėti kaip ruošiamos įvairiausios picos ir dar kokteiliai kartais. Patinka man taokie dalykai, galvoju, kai išmes jau iš šito dabartinio darbo, tai eisiu pasimokyt į kokį kulinarinį technikumą ir dirbsiu virėju ar ten kepėju.
Šiandien, kaip bebūtų keista, dirbo, atsiprašau, išimtinai negražių padavėjų pamaina, nors kažkodėl tarp jų buvo ir ta, kurią aną kartą įvardijau kaip panašią į Scarlett Johanson. Dabar supratau, kad su Scarlett Johanson gerokai perlenkiau, bet tai nesvarbu, vistiek, galima sakyti, džiugina akį.
Sriubytė buvo beveik tokia pat nuostabi, kaip ir aną kartą, o vat an picos tai išsibedžiau, užsisakiau pagal nuotrauką, nes gražiai buvo nupaveiksluoti vyšniniai pomidorai, tačiau noriu jus perspėti: neužsisakinėkite picos pavadinimu “Svaigioji”, nes neskani, nebent jums patinka neskanios picos. Ir išviso, nors aš gal nelabai ką suprantu, bet kiek jau ten valgiau kokių picų, tai per 10 metų vistiek dar niekas man nebuvo skaniau kaip “Ypatingoji paprikų”, bet tai aišku nesu išragavęs ten viso valgiaraščio.
Kadangi buvau labai jau malonus klijentas ir sriaubiau nemažai alaus, tai gavau ir dovanų! Štai pavaizduoju kas tai buvo per sensopercepcinis pavidalas:
Taigi, dabar jau prisisriaubęs alaus neužilgo važiuosiu namo ir traiškysiu įvairius praeivius dėka alkoholinės intoksikacijos. Hehe, nebijokit, netraiškysiu jūsų tikrai, nes palikau automašiną automašinų pataisymo dirbtuvėse, kur priėmėjas sakė, kad “Nu nėra nieko geriau, kaip kad tada, kai klijentas gali palikti automašiną”.
BOPOHA
rašė
April 10th, 2008 at 18:17 cituoti
Dovanėlė tai kažkokia šiurpinančio pavidalo. O siluetai kelia visokių ten asocijacijų. Įdomu, ką išgyveno dizaineris ir kaip sekėsi jam bendraut su užsakytoju. Ghm.
upc, o tu savo kabakėlio nenorėtum turėti? Kokios mažutėlės užeigėlės su keliais staliukais ir nuolatiniais rytinės kavos mėgėjais? ;-)
upc rašė April 10th, 2008 at 18:31 cituoti
Hm… teoriškai gal ir miela, bet tai nebent jau tada, kai man būtų ne mažiau nei 50 metų, nes gi negalėtum niekur atsitraukti, kaip ir pririštas būni… Kita vertus, kai aš pagalvoju, kiek ten reikėtų visokių sanitarinių epideminių pažymų ir kyšių visokiem urodam, kad neuždarytų, tai toks noras ne tai kad nekyla, bet net nupurto… Geriau jau norėčiau turėti mažą ginekologijos kabinetuką, tfuj, ne, tai yra norėčiau žvejoti ir kad nereikėtų nieko dirbti.
BOPOHA
rašė
April 10th, 2008 at 18:38 cituoti
Tai va kaip tik ir praverstų maža užeigėlė, nes kur gi šitiek žuvies dėt. Na nebent iš to tingėjimo ir masalo užmaut nepavyktų. Pasisamdytum virtuvės šefą ir gyventum sau smagiai meškerykočio įsikibęs ;-)
upc rašė April 10th, 2008 at 18:44 cituoti
Dabar yra mada prigaudyt maišą žuvies ir paskui paleist atgal, kiba telebačenijos nežiūri? O už savo pagautos žuvies pamaitinimą klijentams tai jaučiu gautum tokią pabaudą, kad jokie virtuvės šefai ilgai nebesisapnuotų.
BOPOHA
rašė
April 10th, 2008 at 18:51 cituoti
Nežiūriu. Ir madų nežinau :(
Ale tai kažkaip sudėtingai tu žiūri. Gi kaip paprasta. Išrausi prūdą, užveisi ten kokių tais vandens kiaulių, pašeri šiek tiek ir paskum ten toliau visa ta istorija su užeigėlėm.
upc rašė April 10th, 2008 at 19:19 cituoti
Pastebėjau jau seniai savyje šitą ydą, kad labai bijau imtis ko nors naujo ir prisigalvoju visokių įsivaizduojamų kliūčių. Siečiau tai su tuo, kad gimiau ir vaikystę praleidau šalyje ir aplinkoje, kur reikėjo kuo mažiau iniciatyvos, arba gaudavai per galvą. Nors aišku kitiems tai nė motais… Tokia tai psichologinė valandėlė, o šiaip laikau, kad galėčiau būti visai nebloga namų šeimininke.
BOPOHA
rašė
April 10th, 2008 at 23:04 cituoti
Tai nieko. Dar kokių trisdešimt metų ir išmes tave iš darbo. O tada…
ABLomas
rašė
April 11th, 2008 at 1:38 cituoti
Apie žvejybą: Teko pabuvot (ne visai savo noru, darbinis ale “reikia”) tokiam kabake, kur tipo duoda meŽkeres ir eini meŽkeriot. Kimba tam jų prūdely belenkaip, užmeti ir yra. Tada numauni nuo kabliaus, tau sukepa tą žuvelioką ir eini greužc… Pakainuoja ten viskas, ir moki už kiekvieną žuvy =)
Ten yra gan tolokai nuo Vilniaus, jei gerai pamenu – > 50km, tai gal padarytum tokią arčiau? Vat tau ir babkės =)
Apie čiliaką – tu čia apie kurį konkrečiai kalbi? Bo kiek man keliuose čiliakuose teko pabuvot, tiek gaidys :P~
Prozak rašė April 11th, 2008 at 7:52 cituoti
Tai čia ne tu toks vienas šiam pasaulyje. Kad būt smagiau, prisipažinsiu: Sveiki, aš bailys. Nedrįstu rįžtis.
angelocka rašė April 13th, 2008 at 19:22 cituoti
Dar yra gitaros ir driežiuko formos atidarytuvai. Kažkokioj reklamoj mačiau :)
(nelabai gal aš čia į temą:) )