«
»

Reabilituojuos

OI…. Kaip negera, žinokit. Nors ir nėr žiemos, bet visas gyvenimo džiaugsmas dingęs… Dabar bandau atsigaut vėpsodama į visokius gėlyčių paveikslus… :(

 O ir šiaip sunku susivokt, kam aš čia ir ko noriu…

 

wowka…. 

Paskutinį kartą keista: Friday, February 15th, 2008 @ 15:43

parašyta Friday, February 15th, 2008 15:38 kategorijoje WoweRe. Komentarų RSS 2.0. Pinging is currently not allowed.

10 atsiliepimai to “Reabilituojuos”

  1. Kaip nėr, kaip nėr? Vilnių tai pūgos apnikę. Sniegai visur ir šalčiai. Budrina išlindusius žioplinėtojus.
    O ko tu nori? Pakalbėkim apie tai ;-)

  2. Nu tai va ir nežinau ko noriu. Tarkim net ir tie baigiamieji egzai. Nežinau, su kokiu nusiteikimu reikia ruoštis. Man žiauriai reikia tvirtos motyvacijos, o tokios nerandu. Aišku, kol kas normalus motyvas skamba tik kaip “gaila išmestų pinigų be reikalo”. O šiaip karjeros ir nesiruošiu daryt. Nežinau, ne mano rogės. Kuo toliau, tuo dažniau pamąstau apie rašymą, o ne apie atlikimą.
    Tai va, ir nežinau kokią čia man tą rimtesnę motyvaciją pasirinkt: tikėtis daryt karjerą kaip atlikėja ar tiesiog pasiimt patirtį tolesnei evoliucijai. Žinoma, beveik jau pasirinkau antrą, bet dabar toks persijungimo laikotarpis, tai ir plaukioju.

    Ai dar. Kartais galvoju, kad greičiausiai visi šitie mano išsilavinimai ir užsiėmimai bus tik pliusas prie mano, kaip namų šeimininkės, ASMIAAANYBĖS. Tiksliau sakant, nuobodu. O aš gi labai nemėgčiau būt nuobodyla visą likusį gyvenimą :|

  3. Tai gal tau kokius namų šeimininkių kursus reiktų pabaigt? =) Nėr tokių? Ką dar tu čia vargsti su ta savo muzika? :))

    wofka, vėpla, tai kuom žadi būt įdomi savo supervyrui po kokių penkių metų? Keptom gaidžio kulšelėm?

  4. Aha. Ir dar. Kuomi užsiimant tavo akys žibės ir širdis džiaugsis? Ar egzaltuotai mylėsi išrinktąjį ir tatai bus tavo gyvenimo misija?

  5. Taigi aš to ir nenoriu!!! Čia man ta mintis su namų šeimininke ir yra kaip košmaras :| To labiausiai ir bijau. O dėl ko ten mano akys žibės, tai nesu tikra…

  6. Nu tai mislyk mislyk :-) Tau reik pasaulį užkariaut, o plano neturi. Kaip čia taip?

  7. Ale bet ot. Kada čia prieš metų porą sakei, kad muzika tavo pašaukimas ir univerą su visa ta neįsimenamo pavadinimo specialybe reiktų mest laiko negaištant. Daba muzika jau nebepašaukimas. Kas ty daros su tavim, wowerka? Ar viskas ten gerai, o čia tik išreikšti tavo dramatinio perteikimo gebėjimai?

  8. viskas gi bangom, aukstyn-zemyn. o jei muzikoje – tai tikrai yra ka nuveikti;) ir joks oras tam nepamaisys.

  9. BOPOHA, aš gi nesakau, kad muzika jau nebe pašaukimas. Aš tik sakau, kad man pradeda nebepatikti atlikėjo amplua. Todėl mąstau apie persiorientavimą į rašymą. Ir gal kada nors atlikimą to, ką parašius.
    Tarp kitko, vis taip nugirstu kokius menininkų interviu ar dar kažką. Pastebėjau tokią tendenciją, kad jie kuria naktim (anokia čia naujiena, aišku). Kodėl šitep? Kad visur aplinkui ramu, esi susikaupęs, niekas netrukdo? Ar ten kokios čakros atsiveria stebuklingai naktį? :-)
    Nors šiaip ir pati pastebėjau, studente būdama, kad deadlainams stuksint, kūrybinės naktys labai pasireikšdavo. Visada būdavo jaudulys kažkoks. Bet lyg ir ne dėl to, kad deadlainas ateina, bet kad, va, naktį reikia dirbt.
    Kaip ten yr, a, BOPOHA? Kuri naktim?

    Man tai problema yra ta, kad neprisiverčiu atsisėst, o jei atsisėdu, tai vis kas nors sutrukdo ir tada jau dingsta visas patosas ką nors daryt. Gal rimtai čia reik susiorganizuot darbą naktį?

  10. Na, jei visus nuo savęs nuvyt pavyksta tik naktim, tai gal ir naktį geriau ;-) O visa kita tik saviįtaiga. Jauduliai, juoduliai, čakros ir pan.

Rašykite atsiliepimą